Į startą - nauju lėktuvu
Kinijos miestas Džengdžou į akrobatinio skraidymo istoriją įeis kaip miestas, kuriame pirmą kartą surengtas grupinių skrydžių čempionatas. Tad visiems jo dalyviams - dvylikai komandų iš Didžiosios Britanijos, Rusijos, Prancūzijos, Italijos ir kt. - tai bus nauja patirtis. Iki šiol čempionatuose lakūnai varžydavosi po vieną. R.Paksas juose dalyvauja nuo 1982 m.
Čempionate lietuviai pasirodys su pilotažiniais lėktuvais „Jak 50“. Jie jau prieš du mėnesius jūrų konteineriais buvo išsiųsti į Kiniją. Atgabenus į vietą lėktuvus teks surinkti, todėl kartu su pilotais į Džengdžou vyksta ir inžinierių komanda. R.Paksas džiaugiasi, kad šįkart ir jis skris su „Jak 50“, kurį visai neseniai įsigijo. Prieš tai teko sėsti į kitos markės lėktuvą, sunkesnį, ne tokį manevringą.
„Tikiuosi, kad ilgos kelionės metu lėktuvai niekur nenuklys, nepasimes. Kartą taip buvo atsitikę. Užpernai turėjau dalyvauti Kinijos Arašou mieste vykusiame pasaulio čempionate, bet prieš pat jam prasidedant gavau žinią, kad krovinių gabenimo kompanija padarė klaidą ir mano lėktuvas atsidūrė kitame uoste“, - prisiminė R.Paksas.
Čempionate Kinijoje lietuvių laukia ne tik rimti varžovai - profesionalūs pilotai, savo šalių, pasaulio čempionai su pačia naujausia skraidymo technika, bet ir specifiniai su vietos sąlygomis susiję iššūkiai. Džengdžou yra ketvirtas pagal užterštumą Kinijos miestas, ten nuolat tvyro smogas, tad matomumas labai prastas. Lietuvoje pilotas mato horizontą, saulę, o ten atrodo, tarsi lėktuvas skrenda šulinyje. Smogo dalelės temdo akis, skverbiasi į kvėpavimo takus.
Komanda - kaip kumštis
Dėl savo komandos R.Paksas visiškai ramus. Kartu su R.Noreika grupinėje akrobatikoje jis dalyvauja nuo 1982-ųjų. Pilotus sieja ne tik patirtis, bet ir tvirta draugystė. A.Žentelis prie komandos prisijungė prieš penkerius metus. Jis pakeitė ilgametį jos narį a.a. Leoną Jonį.
„Grupinėje akrobatikoje labai svarbu ne tik tavo paties meistriškumas, bet ir tvirtas tavo kolegų petys, besąlygiškas pasitikėjimas vieno kitu, - tvirtina komandos lyderis R.Paksas. - Komandinis suderinamumas skrendant didžiuliu greičiu ir vartantis yra tarsi švitrinis popierius, kuris nutrina visas dvasines apnašas. Grupinis skraidymas - tai pilotavimo tobulybė, pats aukščiausias pasiekimas.“
Komanda per metus surengia po kelias dešimtis pasirodymų šalies ir užsienio miestuose. Įspūdingiausi - skrydžiai po tiltais. 2002 m. buvo atliktas skrydis po Verkšnionių tiltu per Nerį. Jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Pernai komanda įveikė Druskininkų tiltą per Nemuną, skrydis buvo skirtas šviesiam L.Jonio atminimui. Šįmet pilotai taip pat žada surengti ne vieną šventę aviacijos mėgėjams.
Skraidymas kaip oras
„Svarbu ir tai, kad skrydžiai ir mums patiems suteikia daug džiaugsmo. Ne tik skraidyme, bet ir žemiškesniuose sportuose, tarkim, maratone, čempionais tampama sulaukus 30-40 metų. Tas pats - alpinizme. Lipti į pačias aukščiausias viršukalnes žmogus subręsta būdamas 40-ies. Ir akrobatikoje vos apsiplunksnavusių pilotų nėra, nes, be meistriškumo, reikia dar ir psichologinio stabilumo“, - tvirtina R.Paksas.
Skrendant grupe komandos narių lėktuvų sparnus skiria du ar tik pusantro metro. Pašnekovas rodo nuotrauką, kurioje jo ir R.Noreikos lėktuvų uodegos tėra nutolusios vos per sprindį - 16 centimetrų. Vis dėlto skraidymo akrobatikos jis nelaiko išskirtiniu sportu. Jį patį ir žavi, ir stebina Vidmantas Urbonas, nuplaukiantis milžiniškus atstumus itin atšiauriomis sąlygomis. Paskutinis ultratriatlonininko užmojis - aukštikalnėse, keturių kilometrų aukštyje, lediniame vandenyje nuplaukti daugiau nei 20 kilometrų - jam atrodo tiesiog antžmogiškas.
„Kiti lipa į Everestą - šaltis, vėjas, sniegas, deguonies trūkumas... Kas juos ten traukia? Kiekvienas susiranda tai, kas jam labai artima. Man į vidų įkrito aviacija. Esu pasiekęs tokį lygį, kad jau žinau, ko nežinau, ko negaliu daryti. Lėktuve aš tiesiog kaifuoju. Kol kvėpuosiu, tol skraidysiu. Kai verčiasi žemė, dangus, viskas sukasi, jauti, kad gyveni.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą