R.Paksas jau gali grįžti į aukščiausiąją Lietuvos valdžią

Seimo Konstitucijos komisija vakar nepritarė siūlomai Konstitucijos pataisai, kuri draustų kandidatuoti į šalies prezidentus ar Seimo narius pareigūnui, iš pareigų pašalintam apkaltos būdu ketverius metus po tokio proceso.

Parlamentinė komisija taip pat nerado bendros išeities, ką daryti su keliais Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto teisės specialistų siūlymais R. Paksui uždrausti tapti prezidentu apskritai, o kandidatuoti į Seimo narius uždrausti arba 10, arba 12 metų po apkaltos.

Konstitucijos komisijos pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė vakar „Respublikai“ sakė, kad, „nenorint komplikuoti svarstomo projekto procedūros“, nuspręsta šiuo klausimu padaryti dviejų savaičių pertrauką.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkai dabar siūlo Konstitucijoje įtvirtinti draudimą per apkaltą pašalintam pareigūnui būti renkamam prezidentu, o 12 metų jam neleisti kandidatuoti į Seimą.

Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, kad iš aukščiausio šalies posto pašalintas R. Paksas visą likusį gyvenimą negalės užimti pareigų, kurias norint eiti būtina prisiekti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią Konstitucinio Teismo nutartį yra įvardijęs kaip per griežtą ir neproporcingą bausmę R. Pakso padarytam nusižengimui - Lietuvos pilietybės suteikimui savo rėmėjui, Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Strasbūro teisėjai Lietuvai nurodė pataisyti savo pagrindinį įstatymą.

Pernai R. Paksui neleista kandidatuoti į Seimą, tačiau europarlamentaras, pagal galiojantį Prezidento rinkimų įstatymą, jau kitais metais galės vėl pretenduoti į pagrindinį šalies postą.

Paklausta, ar išties tokia galimybė dabar egzistuoja, R. Šalaševičiūtė vakar „Respublikai“ atsakė teigiamai, nes „kandidatuoti į prezidentus R. Paksui dabar nedraudžia joks įstatymas“.

„Tačiau manau, kad Seimui pakaks laiko pakeisti Konstituciją ir joje bus įtvirtinta nuostata, kad apkaltos būdu iš prezidento pareigų pašalintas asmuo juo vėl tapti nebegalės“, - sakė Seimo narė.

Už Konstitucijos pataisas privalo teigiamai balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai, o tarp balsavimų turi praeiti mažiausiai pusmetis. Lietuvos prezidento rinkimai bus rengiami kitų metų birželį.

- Ką reiškia Lietuvoje vėl užvirusios diskusijos dėl jūsų galimybių ateityje siekti šalies prezidento ar Seimo nario posto - kol kas siūloma jums niekada neleisti tapti šalies vadovu, o parlamentaru - tik po 10 ar 12 metų nuo apkaltos proceso pabaigos 2004-aisiais? - „Respublika“ vakar klausė europarlamentaro, buvusio prezidento Rolando PAKSO.

- Esmė yra ne man ketinamas uždėti naujas apynasris, naujų bausmių trukmė. Esme laikiau, laikau ir laikysiu, kad 2003 metais prasidėjęs ir 2004 metais pasibaigęs valstybinis perversmas privalo turėti kažkokį tęstinumą.

Prieš aštuonerius metus mūsų valstybėje įvyko antikonstitucinis, antiprezidentinis perversmas ir bet kokiu atveju šią teisybę reikia atkurti. Mano politiniai oponentai gali ginčytis dėl metų skaičiaus, formos, kaip man neleisti ar leisti tapti Seimo nariu, prezidentu, bet visa tai tėra toliau vykstantis pasityčiojimas iš Lietuvos Konstitucijos.

Man skirtų bausmės metų, draudžiamų kadencijų skaičius yra tik primestas žaidimas, kurį susėdę prie vieno stalo žaidžia politikai, politologai, teisininkai, kas tik nori.

Vienas staiga išlindo ir sako, kad R.Paksui reikia neleisti kandidatuoti į Seimą 4 metus, kitas jau šaukia, kad 12 metų, o dar trečias siūlo 10 metų. Esą jeigu skirs 10 metų, tai Konstitucija bus išlaikyta kaip vientisas teisės aktas, o jeigu 4 metus - tai jau nebus. Ar ne juokinga? Mano politiniai oponentai juk išties pageidautų ir 100 metų draudimo.

Ponai, gal vieną kartą atverkite akis, išsidulkinkite savo senus mundurus ir pagaliau pasakykite visos Lietuvos žmonėms tiesą: prieš aštuonerius metus mes padarėme klaidą ir šiandien ją norime ištaisyti. Viskas - daugiau nieko nereikia.

- Ar tikrai manote, kad kas nors kada nors pripažins 2003-2004 metais Lietuvoje įvykus perversmą ir leis jums grįžti į tą valdžią, į kurią durys arba jau užtrenktos, arba planuojamos užbetonuoti nauju įstatymu?

- Šiandien esu Europos Parlamento narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, mūsų partijos atstovai dirba Seime, Vyriausybėje, savivaldybėse, jų valdančiosiose koalicijose. Planuojant susijungimą su Darbo partija, negalima nepastebėti, kad atsiras nauja didelė politinė jėga, kuri Lietuvai darys didžiulę įtaką.

Todėl man iš esmės yra visiškai vienodai, ar tuos darbus, kuriuos esu numatęs padaryti savo valstybės labui, atliksiu už Seimo ribų, ar dirbdamas Seime.

Tad kai kurie ponai, užuot sprendę labai sunkias Lietuvos problemas, daro labai didelę klaidą kurdami tik naujas užtvaras vienam asmeniui, toliau iškraipydami mūsų Konstituciją. Jie ne tą darbą dirba stabdydami vieną žmogų, o juo labiau - neteisėtai.

Dėl teisingumo įgyvendinimo man niekada nebus gaila laiko. Gyvenimas turi būti skirtas tokiam tikslui, kuris yra net didesnis už patį gyvenimą. Dėl didelio ir teisingo tikslo man nebus gaila ir viso savo gyvenimo.

- O ką jums davė jau beveik devyneri metai, praėję po apkaltos?

- Man tai buvo išsigryninimo metai, kurie padėjo iš toli pastebėti ir perprasti Lietuvos politikos miglas, ruošiamus užtvarus, gražius, rožinius pakalbėjimus. O esmė liko ta pati - neduok Dieve, kad tik kas nors Lietuvoje pasikeistų.

Tam tikri asmenys kone atvirai sako: neleisim, čia mūsų reikalas, mes privatizavome Lietuvą. Dabar dar net bandoma privatizuoti Seimo ložes ir teisę spręsti, kas kur turi sėdėti per iškilmingus posėdžius.

- Nors tai ir smulkmena, bet kodėl iškilmingą Seimo posėdį, skirtą Kovo 11-osios metinėms, stebėjote sėdėdamas būtent toje ložėje?

- Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas pakvietė Paksą su Paksiene kaip buvusį valstybės vadovą iškilmingą posėdį stebėti iš tos ložės, kuri buvo skirta ir kitiems buvusiems šalies vadovams. Aš tikiuosi, kad ta ložė dar nėra privatizuota, o prezidento - valstybės vadovo titulas man priklauso ir šiandien.

- Kodėl vienus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus Lietuvoje stengiamasi įgyvendinti žaibiškai, o jums naudingą Strasbūro institucijos nutartį - vilkinti?

- Reikėtų prisiminti buvusį čekų prezidentą Vaclavą Havelą. Bene prieš 30 metų šis žmogus pasakė gražius ir teisingus žodžius, kad naujosios demokratijos, Rytų Europos bloko šalyse į jas žvelgiant iš išorės lyg ir egzistuoja demokratijos taisyklės, žodžio, rinkimų laisvės, žmogaus teisės ir laisvės, o išties ten veikia tik valdžią uzurpavęs tam tikras žmonių sluoksnis.

Lietuvoje tuos žmones reikėtų pavadinti antivalstybininkais, kurie daro įtaką absoliučiai visiems šalies procesams. Mūsų valstybėje neegzistuoja nei žodžio, nei rinkimų laisvės, nei žmogaus teisės, nėra ir jokios demokratijos, kokia turėtų būti.

V. Havelo žodžiai, deja, Lietuvoje visiškai išsipildė: iš išorės tarsi gražu, o pasižiūrėjęs iš vidaus pamatai, kad valstybė priklauso tik tiems, kurie gieda reikalingą giesmę. Visi kiti neturi jokių laisvių ar teisių.

- Iš prezidento pareigų buvote pašalintas dėl pilietybės suteikimo Jurijui Borisovui, tad ar nemanote, kad tai buvo didžioji jūsų klaida, kurią reikėtų pripažinti?

- Dieve mano, kiekvienas iš mūsų esame žmogus. Kas nedirba, tas neklysta, o kai dirbi daug, tai tikrai ir padarai tų klaidų.

Aš nesakau, kad nesu padaręs klaidų, bet jei jau kalbama apie J.Borisovo pilietybę ir manoma, kad tai yra ta klaida, kuri įvilko Lietuvą į totalinį susipriešinimą, reikėtų prisiminti, kad ankstesni prezidentai Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus tokiu pat būdu pilietybes yra suteikę lygiai 847 kartus.

- Paaiškėjus, kad jūsų vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ ketina jungtis su Darbo partija, pradėti skleisti argumentai, kad to jungimosi jums esą reikia tik dėl galutinės politinės reabilitacijos, o Viktorui Uspaskichui - dėl sėkmingos jo partijos bylos baigties teisme. Kodėl iš tiesų nusprendėte susijungti?

- „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija juk ir dabar yra valdžioje. Regis, jeigu turėčiau kokių nors asmeninių tikslų, privalėčiau kaip tik lindėti kuo tyliau, nekelti aukščiau galvos, niekam nekristi į akis.

Man susijungimas su Darbo partija yra reikalingas tik todėl, kad aiškiai matau valstybėje susikaupusias problemas, o jas gali išspręsti tik nauja, rimta, itin stipri politinė jėga. Viskas - tokia ir yra to jungimosi priežastis.

Šiuo metu kaip tik ir kuriame tą naują jėgą, todėl būtent dabar Seime atsiranda vėl nauji siūlymai man ką nors uždrausti, straipsniai apie prezidentines ložes. Vieno žmogaus problema vėl verčiama svarbiausiu Lietuvos įvykiu tik todėl, kad naujas stiprus politinis darinys neatsirastų, kad antivalstybininkams nekiltų rimta grėsmė.

- Dviejų koalicijos partnerių jungimasis į vieną partiją reiškia nepasitikėjimą premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamais socialdemokratais?

- Ne, tai tik rodo, kad dvi politinės jėgos žengia susijungimo keliu. Juk niekas kadaise neprieštaravo, kad susijungtų LDDP ir socialdemokratai, konservatoriai ir krikščionys demokratai. Bet mes kažkodėl užkliūvame.

- Ar valdančiąją koaliciją sudarančias partijas apskritai galima dar vadinti partneriais, jeigu lenkai tvarkosi savo reikalus, Darbo partija jungiasi su „Tvarka ir teisingumu“, socialdemokratai tarsi žaidžia atskirai?

- Tik kai ateis laikas spręsti rimtus valstybės klausimus, tokius kaip euro įvedimas, galėsime pasakyti, ar tikrai esame partneriai, ar kartu galime pereiti ugnį, vandenį ir varines triūbas.

Kol kas vyko tik apsišlifavimas, apšilimas prieš rimtus darbus. Esame lyg jaunuoliai, kurie pradėjo draugauti, bet dar nežino, ar galės kartu gyventi.

- Tačiau jau matyti ir pirmųjų barnių užuomazgos - socialdemokratų lyderis A. Butkevičius pareiškė, kad Lietuva eurą įsives be tautos atsiklausimo, o jūs tvirtinate, kad būtinas referendumas šiuo klausimu.

- Aš taip manau todėl, kad nacionalinę valiutą laikau viena svarbiausių tautos vertybių, simbolių. Beje, tai yra net ir europinė vertybė, nes euro neturi Švedija, Didžioji Britanija, Lenkija, Danija ir t.t.

A. Butkevičius nėra R.Paksas ir atvirkščiai. Tad kiekvienas iš mūsų turime savo požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje, o iš esmės valdančiosios koalicijos politinėje taryboje net nekalbėjome apie referendumo šiuo klausimu reikalingumą. Tačiau kai kas mus jau pastatė į priešingas pozicijas ir nemanau, kad atsitiktinai.

Mano nuomone, kuo daugiau Lietuvos žmonės patys padarys sprendimų savo valstybės labui, tuo jie mieliau juos ir įgyvendins. Kuo daugiau valdžia tautai primes savo, net ir gerų sprendimų, tuo žmonės juos sunkiau priims.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"