Puikių orų užteks ir Lietuvoje

Su kalendorine vasara sutapę karščiai varyte išvarė gaivintis prie vandens. Penki oficialūs ir visi stichiniai Vilniaus, taip pat trys Kauno paplūdimiai jau pirmomis vasaros dienomis perpildyti. Deja, “Vakaro žinios” savo akimis įsitikino, kad viešieji miestų paplūdimiai toli gražu ne europietiški. Ypač sostinėje.

Pliažas su patruliais

Žaliųjų ežerų paplūdimys - bene populiariausias Vilniuje, todėl jam teko patirti miestiečių antplūdį. Traukos centrą, medinį tiltą, tirštai apgulė žalias jaunimėlis.

Ant smėliuko įsitaisiusi pardavėja Simona su sūneliu sako į šį paplūdimį užsukanti kiekvieną dieną. Moteriai ši vieta tinka: ir sutvarkyta, ir saugi, nes pastebėjusi netgi patruliuojančius policininkus. Atvažiuoja ji į pliažą kas pusvalandį kursuojančiu miesto autobusu. Sako, anksčiau jis priveždavo arčiau, o dabar reikia pereiti miškelį. Sunkiausia iš Žaliųjų ežerų namo parvažiuoti, nes žmonių būna minios.

Nuo gegužės vidurio tvarkomame paplūdimyje kasdien budės po vieną gelbėtoją. “Kol kas daugiausia tenka iš vandens šiukšles traukti ir drausminti piliečius. Kai vanduo neįšilęs, maudosi tik tie, kurie plaukti moka”, - tikino gelbėtojas naras Jonas.

Vyrą siutino tik tai, kad kai kurie poilsiautojai ežere maudo savo šunis ir neskuba traukti jų iš vandens. “Deja, gelbėtojų mažai kas klauso”, - apgailestavo jis.

O kur gelbėtojai?

Valakupių pliaže prie šachmatų lentos įsitaisęs pensininkas Borisas su draugu Nikolajumi yra šio paplūdimio entuziastai. Jie čia praleidžia bent dvi dienas per savaitę. Borisas stebisi nesklandžia sezono pradžia: “Turėjo jau gelbėtojai budėti, o dar niekur nesimato. Čia stovėjo mūrinė šašlykinė, o po žiemos nėra. Galima kokį kioską pastatyti, kad būtų kur vandens nusipirkti, nes kavinėje labai brangu. Skėčiai virš suolelių dar neišskleisti, o sezonas jau prasidėjo. Užtat įrengtos net keturios tinklinio aikštelės - visai neblogai.”

Vadybininkas Jonas irgi žvalgosi gelbėtojų, nes pernai matė, kaip skendo du žmonės. Anot jo, smėlio galėtų būti daugiau ir žolė apšienauta. Tačiau didžiausias, Jono manymu, šio paplūdimio minusas - tualetai: “Baisūs! Stengiamės į juos neiti.”

Patys įsitikinome - poilsiautojas nemelavo.

Pasigedo laužaviečių

Nespėjo mokytoja Liuda su trim mažamečiais vaikučiais įsitaisyti Salotės paplūdimyje, jos vyresnėlė užsinorėjo į tualetą. “Nežinau, ar jis čia yra, nes arti nematyti. Štai dukra parbėga, negražu, bet bus į krūmus nuėjusi. Smėlis irgi, žiūrėkite, koks negražus po žiemos. Bjauroka vaikus ant tokio leisti žaisti, norėtųsi geltono smėliuko. Gal jo dar atveš?” - vylėsi moteris.

Norėtųsi jai ir laužaviečių, kur vakare būtų galima išsikepti skanų kepsnį. Jauna mama prie Salotės atvažiavo automobiliu, bet, kiek žino, Karoliniškių mikrorajono gyventojai kilometrą iki šio paplūdimio pėsčiomis lengvai įveikia. Na, o mums akis badė jau iki pietų perpildytos šiukšliadėžės.

Centras be paplūdimio

Pačiame sostinės centre, po Baltuoju tiltu, irgi nestinga poilsiautojų. Tai veikiau improvizuotas pliažas, ne paplūdimys. Kirpėja ir interjero apipavidalintoja Martyna paupyje pasėdėti sako ateinanti beveik kiekvieną vakarą. Į žaidžiančius tinklinį ji su drauge kol kas tik žiūri. Į Nerį ji nenertų, nes abejoja dėl vandens švarumo. Nors yra tualetai prie Vilniaus metro stendo ir biotualetų, mergina, kai prireikia, geriau suvaikšto į centrinę universalinę parduotuvę, esančią už kelių šimtų metrų.

Gerovės nežada

Nors paplūdimių lankytojai nusiskundžia neturintys kur įsigyti vaisvandenių ir ledų, prekybos leidimų savivaldybei priklausančius paplūdimius prižiūrinčios UAB “Akvalangas” direktorius Arnoldas Žvikas nedalija ir nesprendžia, kada verslininkams šalia paplūdimių atidaryti sezoną.

Pasak jo, prieš keletą metų Žirmūnuose įrengta kavinukė šiemet nebeveiks. Užtat Valakupiuose vienas privatus asmuo žada atidaryti kioską, o netoli yra kavinė. Prie Žaliųjų ežerų yra šašlykinė, Salotės paplūdimyje irgi veikia kavinukė, tad norintieji turi kur apsipirkti.

Šiukšliadėžių šiemet “Akvalangas” pastatė tiek pat, kiek ir kasmet. Žadėjo išsiaiškinę, kad trūksta, jų papildyti. Penkiuose paplūdimiuose iš viso dirbs 15 gelbėtojų. “Šiemetinis sezonas - įprastinis, įprasti mūsų darbai”, - naujovių nežadėjo Vilniaus paplūdimius per 40 metų tvarkančios bendrovės direktorius A.Žvikas.

Nežada, deja, jis ir geresnių tualetų. “Tualetai pabalinti, kiek galima prižiūrimi, kad būtų švarūs ir į juos būtų galima įeiti. Kokia mūsų tautiečių kultūra, tokie ir tie tualetai”, - atkirto A.Žvikas.

Kaunas pasirengęs

Užtat kauniečiai gali būti ramūs - nuo vasariškos kaitros apsunkusius kūnus galės atgaivinti bet kurioje iš trijų miesto maudyklų, kurios vasaros sezonui jau visiškai pasirengusios. Lampėdžių karjero ir Kauno marių pirmajame ir antrajame paplūdimiuose viskas blizga iš tolo: išvalytas dumblu apneštas smėlis ir pakrantės, surinktos net menkiausios šiukšlės, pastatytos persirengimo kabinos, šiukšliadėžės, plūdurais pažymėtos maudynių teritorijos, paženklintos vaikų ir suaugusiųjų maudymosi vietos. Nuo birželio 1-osios kiekvieną dieną nuo 10 iki 22 valandos paplūdimiuose budi gelbėtojai.

Deja, kauniečiai mėgsta prie Lampėdžių karjero įsitaisyti tose vietose, kurios nėra paplūdimio zonoje. Žvelgiant iš senamiesčio pusės, paplūdimys įrengtas kairėje karjero pusėje, o dešinioji neturėtų būti nugulta poilsiautojų. Tačiau retas šių nurodymų paiso.

“Niekas jų iš ten nevaiko, bet sulaukiame bereikalingų pretenzijų, kad aplinka ne visur neparuošta vasarai, - “Vakaro žinioms” aiškino Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Miliauskienė. - O juk ten, kur ne paplūdimys, nei persirengimo kabinos stovi, nei gelbėtojai dirba.”

Šiukšlės ten surenkamos irgi ne taip dažnai kaip oficialių paplūdimių teritorijose. Kita vertus, kas šiukšlių primėto, jei ne patys poilsiautojai. “Priekaištų nevengiantys miestiečiai poilsiavietėse ir patys galėtų būtų tvarkingesni”, - priminė J.Miliauskienė.

Orų prognozė

Vasaros orai tikrai nustebins

Dr. Audronė GALVONAITĖ, klimatologė:

Šiemet prognozuoju, kad vasara bus artimesnė lietuviškai. Labai norėtųsi, kad vasara būtų lietuviška, kai naktimis lyja, dienomis šviečia saulė, nėra labai karšta. Kad galėtume ramiai būti lauke ir netektų galvoti, jog mus ultravioletiniai spinduliai “gaudo”, karščio bangos žada užmušti ar užklupti dehidratacija.

Prasidėjusi vasara neturėtų būti ypač karšta kaip pernai, bet karštų dienų bus. Gali būti, kad po kelių karštesnių dienų sulauksime vėsesnių orų. Tačiau ilgalaikės prognozės yra tiek nepalankios, kad galima labai smarkiai prašauti. Ne veltui prieš akis turiu tokį devizą “Prognozės yra tai, ko tikitės, o orai - tai, ką gaunate”. Kaip iš tikrųjų bus, pamatysime. Ilgalaikes prognozes pakoreguoja ir vulkanų išsiveržimai, ir visa klimato kaita.

Pagal klimatines sąlygas Lietuvoje orai dažnai yra ne tokie, kokie turėtų būti. Kaip pernai, kai lietūs ir škvalai viršijo per du mėnesius visus metinius rekordus. Taip ir šiemet, įtariu, sulauksime orų, kurie mus nustebins. Turiu galvoje ekstremalius reiškinius.

Nors Lietuva yra vidutinių platumų juostoje, ir čia neturėtų būti labai ekstremalių reiškinių, su klimato kaita mes jų gauname. Darosi vis sunkiau nusakyti, kurioje juostoje mes jau esame. Tropikams būdingi reiškiniai jau ir pas mus nėra retenybė.

Perkaitimas saulėje ir saulės smūgis - ne tas pats

• Perkaitimas saulėje pasireiškia gausiu prakaitavimu - prakaito lašais ant kūno, išblyškusia oda, galvos skausmu, pykinimu, net vėmimu.
• Pagalba perkaitus saulėje: atsivėsinti geriant skysčius, jokiu būdu ne alkoholinius ar karštus, poilsis pavėsyje ar vėsiose patalpose, drungnas dušas ar vonia.
• Kitaip negu perkaitus, kai ištinka saulės smūgis - oda tampa labai sausa, raudona ir blizganti, labai dažnai netenkama sąmonės.
• Ištikus saulės smūgiui, žmogui nepatartina duoti gerti skysčių. Būtina kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, o nukentėjusiojo kūną vėsinti šlapiais rankšluosčiais ar apipilant vandeniu.
• Pagrindinė priemonė kovojant su karščiu - reguliariai, o ne pajutus troškulį, gerti skysčių.
• Vengti sunkaus ir karšto maisto, kuris dar padidina kūno šilumą.
• Deginantis saulėje teptis apsauginiais kremais su UVA ir UVB žyma - apsaugančiais nuo ultravioletinių spindulių.
• Nebandyti kūno pratinti prie saulės kaitinantis soliariume, nes jis neturi apsaugos nuo ultravioletinių spindulių ir prilygsta Viduržemio jūros saulei.

Tikrinamos ne visos maudyklos

Nors vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti prieš dvi savaites iki sezono pradžios, maudyklų būklę stebintis Higienos institutas informaciją vasarai prasidėjus yra gavęs tik iš trečdalio savivaldybių. Jose maudyklos atitinka higienos reikalavimus.

Iš viso šalyje stebima 151 maudykla. Tačiau iš šio sąrašo 7-8 maudyklos per sezoną lieka nepatikrintos. Anot Higienos instituto vyriausiosios specialistės Gražvydės Norkienės, dažnai nestebimi už ES paramą tvarkomi telkiniai.

Sostinėje tiriamos visos maudyklos: Žaliųjų ežerų, Salotės, Balžio ežerai, 3 Neries paplūdimiai. Kiek rečiau žiūrima Tapelių ežero vandens tarša. Tikrinami net telkiniai Vilniaus rajone, neįtraukti į stebėsenos programą, tokie kaip Asvejos, Ilgučių, Gėlos ir Vilnojos ežerai.

“Pernai pokarštę vasarą net penktadalyje maudyklų buvo užfiksuota trumpalaikė tarša. Liepą, per liūtis, dešimtadalis tirtų maudyklų neatitiko higienos reikalavimų. Švariausias vanduo buvo pajūrio ir Tauragės apskričių maudyklose”, - prisiminė Higienos instituto darbuotoja.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"