Proga vėl pasitaškyti milijonais

Vakar kultūros ministras Šarūnas Birutis, sukvietęs žurnalistus į savo vadovaujamą ministeriją, paskelbė, kad jau prasidėjo Lietuvos miestų atranka 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti.

Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių. 2022 metais šia proga galės pasinaudoti Lietuva ir Liuksemburgas.

Europos kultūros sostinės renginiams ES skirs 1,5 mln. eurų. „Visas kitas finansavimas yra nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu, - teigė ministras, - todėl būtinas išankstinis politinis susitarimas dėl finansavimo, nes socialinė ir ekonominė nauda neabejotina, taip pat miesto žinomumas, o svarbiausia - bendruomenės pasitenkinimas. Iš patirčių matyti, kad rezultatai yra geri.“

Ar Vilniaus, Europos kultūros sostinės karūną nešiojusio 2009 metais, pasiektas rezultatas pateisino išlaidas, ne kartą abejojo ne tik politikai, visuomenė, bet ir valstybiniai auditoriai. Kultūros ministras sutiko, kad buvimas Europos kultūros sostine kelia įvairių prisiminimų, tačiau jis ragino prisiminti ir gerąjį palikimą.

„Matyt, daugeliui kyla įvairių prisiminimų apie jau mūsų įgytą patirtį 2009 metais, Vilniui būnant Europos kultūros sostine. Aišku, būta ir geros, ir blogos patirties. Aš net neabejoju, kad dabartinės atrankos procesas paskatins dar kartą prisiminti tą patirtį, atsižvelgti, nebedaryti buvusių klaidų. Tačiau dėl aiškumo noriu priminti, kad įvairių skundų pagrindu pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti neradus pakankamo pagrindo. Kitas dalykas: ta patirtis arba 2009 metais vykdytas projektas paliko labai gerų pėdsakų: Kultūros naktis, Gatvės muzikos diena. Atidaryta Nacionalinė dailės galerija, Dailės akademijos dizaino centras. Taigi nėra vien neigiami, yra ir teigiamų dalykų“, - kalbėjo Š.Birutis.

Kas taps Europos kultūros sostine, paaiškės 2017 metais. O Kultūros ministerija miestų paraiškų lauks iki kitų metų gegužės 24 dienos. Anot ministro, miesto dydis, pretenduojant tapti Europos kultūros sostine, nebus esminis veiksnys. Europos kultūros sostinėmis yra buvę miestai, kuriuose gyvena mažiau nei 25 tūkst. gyventojų.

Antra, Europos kultūros sostinės vardas bus suteikiamas atsižvelgiant į paraiškoje išdėstytą veiksmų programą, kuri turėtų būti didesnė ir platesnė - toks jos devizas - nei įprastinė miesto ar regiono kultūros veikla.

Vilniui pretenduoti į Europos kultūros sostinės vardą, pasak Š.Biručio, taip pat nedraudžiama: „Formaliai galėtų. Bet paprastai taip nėra daroma“, - aiškino ministras.

Apie siekius 2022 metais tapti Europos kultūros sostine ne sykį skelbėsi praėjusios kadencijos Kauno miesto valdžia. Šis siekis net buvo įtrauktas į Kauno kultūros politikos strategiją. Klaipėdos miesto valdžia taip pat neslepia ambicijų pelnyti Europos kultūros sostinės titulą.

„Geroji“ VEKS patirtis

Skandalingai pagarsėjusi VEKS programa atsiėjo 208 mln. litų (60,24 mln. eurų). Įgyvendintas 181 kultūros projektas iš planuotų 211. 11 projektų vykdyti panaudota 327 tūkst. litų, tačiau jie nebuvo įgyvendinti.

VEKS nuo pat atidarymo lydėjo skandalai. Pavyzdžiui, už 20 minučių (su pertraukomis) trukusią garsų ir šviesų šventę pasitinkant 2009-uosius sumokėta 2 mln. litų: pusę milijono teko Lietuvos organizatoriams, 1,4 mln. litų - šviesos architektui iš Vokietijos Gertui Hofui (Gert Hoff). 2010 metais paskelbtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje atskleista, kad projekto rengėjai iš pradžių tvirtino, kad VEKS atidarymo renginys kainuos 745,5 tūkst. litų, bet po gero pusmečio kaina pakilo iki 1,4 mln. litų, o galiausiai - iki beveik 2 mln. litų.

Valstybinių auditorių bei prokurorų dėmesio buvo sulaukęs ir Kultūros ministerijos paremtas islandų atlikėjos Bjork koncertas, skirtas VEKS paminėti. Kultūros ministerija skubos tvarka skyrė 800 tūkst. litų komercinio pobūdžio renginiui, į kurį bilietai kainavo nuo 90 litų. Koncerto sąmata viršijo 2 mln. litų.

2009-ųjų liepos-rugsėjo mėnesiais buvo surengtas ir per Lietuvos televiziją (LTV) parodytas vadinamasis menų čempionatas „Art-O-Thlon“. VEKS už septynias Art-O-Thlon“ laidas, kurias žiūrėjo vos 0,8-2 proc. meno gerbėjų, atseikėjo 17 tūkst. litų. Solidus honoraras už „menų čempionatą“ atiteko tuometiniam keiksmažodžiais išgarsėjusio kolektyvo „Naujieji lietuviai“ atlikėjui, grupės „69 danguje“ prodiuseriui Egmontui Bžeskui.

Kone liūdniausiai pagarsėjęs VEKS palikimas - 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų) kainavusi Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Krantinės arka“, visuomenėje geriau žinoma kaip Neries „vamzdis“.

Vilniui dėvint Europos kultūros sostinės karūną, Neries krantinėje pastatytos ir dar dvi šiai progai skirtos skulptūros, kurių menine verte taip pat ne kartą viešai suabejota. Tai 75 tūkst. litų kainavusi Mindaugo Navako skulptūra „Dviaukštis“ prie Baltojo tilto ir Roberto Antinio „Puskalnis“, kainavęs 102 tūkst. litų prie Geležinio Vilko tilto.

Dar vienas VEKS palikimas - neveikiantys ir brangiai kainavę interneto puslapiai. Pavyzdžiui, už laisvalaikio ir turizmo interneto portalo www.lietuva.gyvai.eu kūrimą ir administravimą iš anksto buvo sumokėta 500 tūkst. litų. Daugiau kaip 200 tūkst. litų kainavo pagrindinis VEKS tinklalapis anglišku pavadinimu www.culturelive.lt, kuris taip pat neveikia. 170 tūkst. litų kainavęs interneto tinklalapis www.lietuva1000.lt taip pat liko tik prisiminimas.

2013 metų balandį Generalinė prokuratūra nutraukė penkerius metus trukusį ikiteisminį tyrimą dėl VEKS buhalterinės apskaitos tvarkymo. Prokurorai nustatė, kad lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Dėl atskirų VEKS vykdytų projektų jau anksčiau buvo priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“