Premjeras ramus ir dėl Rusijos embargo poveikio, ir dėl galimo dujų tiekimo sutrikimo
Vyriausybės laukia itin svarbus darbas – 2015 metų pateikimas Seimui, o vėliau – ir balsavimas dėl jo priėmimo. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė praėjusią savaitę LRT televizijos laidai „Savaitė“ sakė, kad yra du biudžeto prioritetai – krašto gynyba ir socialinės atskirties mažinimas.
Seimo Pirmininkės nuomone, pirmiausia, pinigai – gynybai. Panašiai kalba ir Dalia Grybauskaitė, sakydama, kad abu šie tikslai turės būti suderinti. Tiesa, iki tol daugiau dėmesio skyrusi gynybai, Prezidentė šią savaitę LRT radijui pareiškė, kad prioritetas šiuo metu teikiamas krizės metu sumažintų pensijų grąžinimui ir didinimui, mažiausius atlyginimus gaunančių viešojo sektoriaus darbuotojų užmokesčio kėlimui, taip pat minimalios mėnesinės algos didinimui kitąmet. Vyriausybei duotas nurodymas susidoroti su šiais iššūkiais, sako Prezidentė, o ką apie tokį nurodymą mano Vyriausybės vadovas A. Butkevičius?
– Šalia to, kad yra du prioritetai, dar girdžiu kalbas, kad reikia teikti kažkokią pagalbą nuo Rusijos embargo nukentėjusiems sektoriams. O Lietuvos bankas jau sumažino ekonomikos augimo prognozes nuo 3,3 iki 2,9 procento. Ar jūs galite patvirtinti, kad viskam užteks pinigų?
– Po makroekonominių rodiklių prognozės pakeitimo, kas įvyko šitą savaitę, jau ateinančią savaitę Finansų ministerija turi truputį peržiūrėti ateinančių metų biudžeto asignavimų planą. Vyriausybės pagrindinis uždavinys yra, pirmiausia, racionaliai suplanuoti lėšas, kurios yra numatytos gauti iš verslo, taip pat mes planuojame, kaip panaudosime lėšas iš 2014–2020 metų (ES) finansinės perspektyvos. Ir taip pat reikia suprasti, kad kita mūsų sritis yra energetika ir, savaime suprantama, įsipareigojimas krašto apsaugai didinti, tai yra sutarta tvirtai.
– Plius 400 milijonų, mes apie šitą sumą kalbame?
– Man atrodo, kad ten yra 400 milijonų litų. Tai, aišku, šitie asignavimai bus numatyti.
– Gerai, bet vis tiek biudžete, jau dabar pateikdami jį Seimui, jūs turėsite numatyti tai, ko klausiu aš, ar bus pinigų atlyginimų kėlimui, MMA didinimui, tas turėtų atsispindėti iš karto?
– Galiu pasakyti, kad MMA jau bus pakelta nuo spalio 1 d. 35 litais, kada kitais metais bus keliama MMA, šiandien tikrai aš negaliu pasakyti. Pensijų kompensavimas tikrai bus tęsiamas ir kitais metais. Tai pat aš dėl šių metų nenorėčiau per daug pergyventi, dėl to, kad mes turime ir šiandien tam tikrus finansinius išteklius, kurie leis amortizuoti tam tikrą Rusijos įtaką daromą mūsų ekonomikai. Bet tikrai apie detales nenorėčiau plėstis ir kalbėti. Aš žvelgiu gana optimistiškai. Tas prognozių planas, kuris buvo metų pradžioje, aišku, jis jau bus mažesnis ateinančiais metais, bet pensijų didinimas turės irgi įvykti. Negaliu pasakyti, kokiu dydžiu šiandien, nes, kaip jau sakiau, kitą savaitę pradės skaičiavimus Finansų ministerija kartu su SADM.
– Tai ar aš teisingai suprantu, kad visi šitie didinimai, t.y. MMA, pensijos, biudžetininkų atlyginimai gali vykti kitais metais, bet tai nebūtinai atsitiks nuo metų pradžios, tai gali įvykti antroje metų pusėje?
– Gali būti ir toks variantas. Mes galėsime aiškiau pasakyti, kaip aš sakiau, po tų 2–3 mėnesių, nes tai yra mums didžiulis iššūkis, didžiulis išbandymas, bet tam tikri iššūkiai priverčia pasistengti geriau mąstyti ir racionaliau planuoti. Efektyviau lėšas panaudoti, kad gautume geresnį rezultatą.
– Tai dabar dar pakalbėkime apie energetiką. Apie dujų tiekimo iš Rusijos ribojimus jau pranešė ir Vokietija, ir Lenkija, ir Slovakija, kad dujos gali būti užsuktos ir Lietuvai – neatmestina. O Energetikos ministeriją konsultavusių analitikų duomenimis, Kaliningrado sritis be tranzitinio dujų tiekimo per Lietuvą gali atlaikyti mažiausiai dvi savaites – tiek atsargų yra saugyklose. Visi didieji šilumos ir elektros gamintojai privalo būti apsirūpinę alternatyviu kuru. Tačiau pernai Seimas priėmė įstatymo pataisą, kuria šilumos tiekėjams leido sumažinti kuro atsargų kiekį, kad jų užtektų vos dešimčiai dienų, vietoje buvusio mėnesio. Ar Vyriausybė pasirengusi tokiems Rusijos veiksmams?
– Ne, tikrai aš nenorėčiau gąsdinti žmonių. Ir manau, kad Lietuvai dujos bus tiekiamos pagal nustatytą tvarkaraštį, grafiką ir pagal nustatytus kiekius. Reikia pasakyti, kad Lietuva dabar yra sukaupusi 33 milijonus kubinių metrų (dujų) Inčiukalnio saugykloje. Ir, aišku, dar kraštutiniu atveju mes galėtume naudoti dujas, kurios yra „Amber Grid“ dujotiekio tinkluose. Bet, aišku, tada jau mes tikriausiai stabdytume vartojimą pramonei. Bet atsargų turime maždaug 12 dienų. Jeigu matysime, kad yra būtina gauti didesnį kiekį iš Latvijoje esančios saugyklos, tai mes manome, kad gautume papildomą kiekį. Bet reikia pripažinti, kad metų pabaigoje mes jau turėsime terminalą ir galėsime apsirūpinti alternatyviomis dujomis.
– Bet, Premjere, terminalą mes turėsime metų pabaigoje, o šildymo sezonas prasidės rugsėjį, na, gal spalį.
– Rugsėjį tikrai neprasidės
– Tarkime, jis bus šiltas, ir tada prasidės spalį.
– Tai aš galiu pasakyti mes turime praktiškai rezervą sukaupę maždaug 15 dienų. Tai čia būtų buitiniams vartotojams. O jeigu reikėtų papildomo kiekio, tai mes pradėtume naudoti trasose esančias dujas.
– O tas Inčiukalnis, kurį jūs minite – jo akcininkai „Itera“ ir „Gazprom“, iš Inčukalnio tas „kaklelis“ labai siauras ir pralaidumas mažas, ir jau buvęs energetikos ministras sakė, kad šitą kliūtį panaikins tik 2016 metais.
– Kaliningrado srityje yra sukaupta tik 80 milijonų kubinių metrų. Mes žinome, kiek yra sukaupta. Ir šiltu sezono metu jie turi atsargų maždaug 17 dienų, bet, jeigu bus šaltas periodas, jie turi tik 12 dienų. Tai nejaugi jie priims sprendimą, kad Kaliningrado sričiai užsuka dujas? Aš tuo tikrai netikiu.
Kitaip sakant, jūs nematote labai didelės grėsmės?
– Aš visai nematau jokios grėsmės.
– Premjere, o kaip jūs manote, ar jūsų vyriausybei per visą kadenciją, o aš tikiu, kad jūsų vyriausybė išsilaikys iki galo, pavyks priimti kažkokį sprendimą ir apsispręsti dėl visos strategijos – ar statysite AE, ar skalūnus žvalgysite, ar termofikacinėmis (elektrinėmis) naudositės?
– Aš galiu pasakyti, kad tikrai pasakysime, bet aš, kaip ekonomistas, niekada nemėgstu užsiiminėti populizmu.
– Premjere, dabar apie Energetikos ministrą. Ar jūs žinote bent kandidatus, su jumis kas nors kalbėjo apie tai?
– Šią savaitę kalbėjau su Seimo Pirmininke ir sutarėme, kad kitą savaitę bus vienas arba kitas kandidatas.
– Dabar plačiai svarstoma, kad pats realiausias Darbo partijos kandidatas būtų K. Daukšys, ar jums būtų priimtinas toks kandidatas?
– Taip, jis gana kompetentingas, turintis didžiulę patirtį.
– Ir tada dar vienas klausimas jau baigiant mūsų pokalbį. Aš prisiminiau, kad KT vasarą paskelbė, kad Prezidento Algirdo Brazausko našlei neturėtų priklausyti nei renta, nei namas Turniškėse, bet vis tiek galutinį sprendimą turi priimti Vyriausybė. Ar jis yra rengiamas ir kada jis bus paskelbtas?
– Taip, jis yra rengiamas. Yra duotas pavedimas SADM, bet šitas sprendimas yra rengiamas nežiūrint į ponią Kristiną Brazauskienę. Įstatymuose reikia numatyti visus atvejus. Na, pavyzdžiui, jeigu miršta prezidentas, o prezidento žmona neturėjo pakankamo darbo stažo, o tokias ponias ne kiekvienas darbdavys nori priimti į darbą. Tai mes iškėlėme šitą klausimą, kad būtų numatytas tam tikras pensijos dydis, taip pat turi būti apibrėžtas gyvenamasis plotas, kokiu atveju yra skiriamas.
– Tai, kaip jūs manote, ponia K. Brazauskienė turi galimybių išlikti gyventi Turniškėse?
– Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, bet mes tikrai elgsimės labai atsakingai. Tiek prieš ją, tiek prieš valstybę.
Rašyti komentarą