Premjeras nenori matyti susipriešinimo tarp profesinių sąjungų ir bedarbių

"Aš nenorėčiau matyti susipriešinimo tarp profesinių sąjungų ir 230 tūkst. bedarbių, nes pastangos kovoti prieš darbo santykių lankstumo didinimą gali pavirsti pastangomis vardan didelio nedarbo ilgesnio išlaikymo. (...)Turime atsiminti, kad 230 tūkst. bedarbių negina jokios profesinės sąjungos, nes jos gina savo narių interesus. Kas gina bedarbių interesus? Vėlgi Vyriausybė turi tuo pasirūpinti, kad Lietuvoje būtų kiek galima daugiau naujų darbo vietų", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A. Kubilius.

Paklaustas, kaip vertina Trišalės tarybos susitarimo dėl Darbo kodekso pakeitimų galimybes, premjeras teigė manąs, jog kompromisas bus pasiektas. Jis taip pat sakė suprantantis, jog profesinės sąjungos turi savo interesų, kuriuos ir stengiasi įgyvendinti.

"Aš manau, kad sutarsime. (...) Visiškai natūralu, kad profesinės sąjungos turi savo interesų, pavyzdžiui, kad kiek galima daugiau darbo santykių reikalų būtų sprendžiama vien kolektyvinėmis sutartimis. Noras yra suprantamas - tai stiprintų profsąjungų reikšmę, bet turime taip pat atsiminti, kad šiuo metu kolektyvinės sutartys darbo rinkoje užima tik nuo 10 iki 20 proc. visų darbo santykių", - sakė premjeras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas patikino, jog Trišalė taryba darbą tęs ir kitą savaitę.

"Mūsų noras ir siekis yra, kad iki šio mėnesio pabaigos būtų labai aiškūs Trišalės tarybos apsisprendimai ir siūlymai", - sakė jis.

D. Jankausko teigimu, šiuo metu yra susitarta dėl 16 iš 30 Darbo kodekso pakeitimų.

"Aišku, tai, matyt, klausimai, dėl kurių lengviau sutiko visos šalys", - pripažino ministras.

ELTA primena, kad antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje posėdžiaujanti Trišalė taryba nesutarė dėl Darbo kodekso pakeitimų, kuriais siūloma galimybė nutraukti darbo sutartį darbuotojui sulaukus 65-erių metų, bei atleidimo iš darbo įspėjimo terminams - kad darbdavys, prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo, jį įspėtų prieš tris, o ne kaip yra šiuo metu, keturis mėnesius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius teigė, kad sutarta tik dėl kai kurių Darbo kodekso pakeitimų, daug klausimų žadama perkelti į kolektyvinę sutartį.

"Čia yra Vyriausybės siūlymas. Profesinės sąjungos, vakar būdamos pas premjerą, iš esmės lyg ir pritarė, jog tai turėtų eiti per kolektyvines sutartis. Mes tam labai pritariame, tačiau turime išspręsti tokią problemą - ką daryti su tomis įmonėmis, kur nėra kolektyvinės sutarties. Pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai surasti tinkamas formuluotes ir tiesiog atskiru punktu tame pačiame straipsnyje įrašyti, kokie priimami sprendimai, jeigu nėra kolektyvinės sutarties. Ten, kur yra kolektyvinės sutartys, manau, su profsąjungomis daug kur rasime bendrą kalbą", - kalbėjo J. Guzavičius.

Liberalizuojant Darbo kodeksą siūloma vietoj 28 kalendorinių darbo dienų įteisinti 20 darbo dienų atostogos per metus, maksimali išeitinė kompensacija turėtų būti keturių mėnesių, darbdavys, prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo, jį įspėtų prieš tris, o ne kaip yra šiuo metu, keturis mėnesius. Taip pat svarstoma galimybė nutraukti darbo sutartį darbuotojui sulaukus 65 metų bei leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis su nuolat dirbančiais asmenimis.