Premjeras: į ateinančius 2013 finansinius metus reikia žvelgti realistiškai

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

Premjere, iš Jūsų kabineto ką tik išėjo rusų bendrovės „KAMAZ“ atstovai, kurie, teigiama, ketina čia, Lietuvoje, surinkinėti automobilius, kurie atitinka europinius standartus. Kokia būtų šio verslo perspektyva?

Susitikome su įmonės „KAMAZ“ vadovais. Jie planuoja Lietuvoje atidaryti „KAMAZ“ specializuotų sunkiasvorių automobilių surinkimo įmonę, kurioje per metus būtų surenkama iki poros tūkstančių automobilių. Tai pirmoji „KAMAZ“ įmonė steigiama ES valstybėse ir taikoma būtent ES rinkai. Įmonė pradėtų veikti Vilniuje, vėliau planuojama, kad ji veiks Rokiškyje, kur partneriai turi patirties surinkinėti Rusijoje gaminamus automobilius, konkrečiai „Gazelės“ automobilius. Pasveikinome tokius planus, tokią investiciją. Džiaugsimės, jeigu šis projektas bus sėkmingai realizuotas.

Ar nurodomi metai, kada galima pradžia?

Aš manau, kad netrukus. Tokios surinkimo įmonės greitai statomos. Kvalifikuotų žmonių suradimas ir įdarbinimas taip pat nėra problema. Tikimės, kad artimiausiu metu nuo tokios gamyklos konvejerio pradės riedėti surinkti „KAMAZ“ automobiliai.

Jūs ir energetikos ministras aktyviai kalbate apie šilumos ūkio pertvarką, kurios esmė – šilumos ūkio monopolio panaikinimas. Kas bus suspėta padaryti dar iki rinkimų?

Šilumos ūkio lauktų tokia pat pertvarka, kokia yra įgyvendinama kituose energetikos sektoriuose, t.y. dujų arba elektros sektoriuose, kuri remtųsi visos Europos mastu įgyvendinama energetikos pertvarka, kurios esmė – sukurti konkurencingą, skaidrią pagrindinių energetikos sričių sistemą atskiriant perdavimo tinklus nuo energetinių resursų tiekėjų. Šilumos sektoriuje tai reikštų, kad magistralinius šilumos teikimo vamzdžius turėtų perimti valstybė. Tai sudarytų galimybes šilumos energijos gamintojams sąžiningai tarpusavyje konkuruoti ir tiekti pigiausią šilumą vartotojams. Būtų galima tikėtis, kad įgyvendinant tokias pertvarkas ir permainas atsirastų daugiau konkurencijos tarp šilumos gamintojų. Vartotojui tai leistų ilgainiui gauti pigesnę šilumą ir geresnės kokybės paslaugas.

Premjere, kiek atpigtų šiluma atskyrus gamybą ir tiekimą? Ar tokie skaičiavimai yra atlikti?

Aš nesiimčiau iš karto vertinti, kiek atpigtų, bet tai tikrai sudarytų galimybes, ypatingai didžiuosiuose miestuose, atsirasti konkurencijai tarp įvairių šilumos energijos gamintojų. Kai kuriuose didžiuosiuose miestuose matome, kad susiklosčiusi monopolinė padėtis, kai ta pati įmonė valdo ir magistralinius vamzdžius, ir pati gamina šilumą, neleidžia atsirasti konkurencijai tarp šilumos gamintojų – nesant tokiai konkurencijai šilumos energija yra pardavinėjama vartotojams brangiau, negu ją būtų galima pardavinėti atsiradus konkurencijai.

Energetikos ministras pabrėžia ir tai, kad ten, kur šilumos ūkis yra išnuomotas, reikės sulaukti nuomos pabaigos. Vilniuje tai būtų 2016 metai. Ar tai reiškia, kad iki to laiko šiluma vilniečiams nepigs?

Nesiimu spręsti įvairių savivaldybėse esančių teisinių problemų. Tai turėtų daryti specialistai. Bet turiu pasakyti, kad Vilniaus miestas yra kaip tik vienas iš tų miestų, kur konkurencinga šilumos energijos gamyba niekaip nesiplėtoja ir nesivysto. Visas šilumos ūkis yra išnuomotas vienai kompanijai. Matom, kad skirtingai negu, pavyzdžiui, Klaipėdos, Kauno miestuose, Vilniuje įvairios privataus kapitalo iniciatyvos plėtoti papildomus naujus šilumos gamybos pajėgumus labai sunkiai skinasi kelią. Tokia pertvarka leistų privačiam kapitalui plėtoti įvairias šilumos gamybos alternatyvas, o tai leistų pasiekti, kad šilumos kaina galėtų būti mažesnė, negu dabar vilniečiai moka.

Vidaus reikalų pareigūnų profesinė sąjunga reiškia susirūpinimą dėl per mažo šios srities finansavimo. Jūs interneto portaluose esate cituojamas sakęs, kad nė viena grupė negali būti privilegijuota, kad jokių rezervų ir jokių galimybių nėra. Premjere, kodėl eilinių policijos pareigūnų algos kol kas tesiekia tik 1000-1300 litų?

Esame pradėję svarstyti pagrindinius kitų metų biudžeto skaičius. Labai atvirai visiems visada kartoju tą patį – žiūrint į visą ekonomikos perspektyvą, matant tai, kas darosi toje pačioje Graikijoje, euro zonoje, mes negalime Lietuvoje tikėtis kažkokios stebuklingos situacijos, kad iš kažkur atsiras didžiuliai kiekiai nepanaudotų valstybės biudžeto pinigų, ir kuriai nors sričiai galėsim ženkliai padidinti finansavimą. Todėl labai atvirai sakau – tokių stebuklų mes nežadam. Tikiuosi, kad ir kitos partijos, kurios eina į rinkimus, lygiai taip pat nepasiduos didelei populizmo bangai. Visi sektoriai turi žinoti, kad nėra galimybių numatyti labai ženklaus tų sektorių finansavimo padidinimo kitais metais. Ministrai, atitinkamų institucijų vadovai turi matyti ilgalaikę perspektyvą, kad tiek Europos, tiek pasaulio ekonomika nežada labai didelių, stebuklingų augimų artimiausiu metu. Duok Dieve, kad būtų išvengta kokių nors didesnių ir skausmingesnių sukrėtimų. Savo institucijų veiklos neturėtų planuoti skaičiuodami, kad išlaidos toms institucijoms ne tiktai kitais metais, bet ir artimiausiu trijų metų bėgy galėtų būti ženkliai padidintos.

Įdomu tai, kad, rodos, praeitą savaitę statutiniai pareigūnai vylėsi pradėję derybas su Vyriausybe dėl didesnio kitų metų finansavimo vidaus reikalų sistemai, atkuriant 2008 m. lygio finansavimą. Vakar Jūsų pozicija pasikeitė. Kas įvyko per šį laiką?

Atskirų derybų su kuriom nors profsąjungom dėl kitų metų biudžeto tikrai nevedam. Diskutuojame su atitinkamos srities ministrais ir labai aiškiai parodome, kokios yra papildomo finansavimo galimybės. Tos galimybės – tikrai labai nedidelės. Ir ministrus, ir profesines sąjungas visą laiką raginu į ateinančius 2013 metus žiūrėti realistiškai. Labai realistiškai matyti biudžeto galimybes ir nesusikurti sau kažkokių nelabai pagrįstų lūkesčių. Išgalės kol kas neleidžia numatyti kokio nors stebuklingai didesnio finansavimo kuriai nors sričiai.

Trečią kartą mėginama centralizuoti turto valdymą siūlant įkurti valstybinių įmonių valdymo koordinavimo centrą. Premjere, pramonininkai klausia, kokios bus šio centro funkcijos ir priklausomybė?

Tai yra tęsinys tų pertvarkų ir reformų, kurias nuosekliai esame pradėję įgyvendinti valstybės valdomose įmonėse, siekdami, kad įmonės dirbtų efektyviai, kad duotų maksimalios naudos visai visuomenei, kad į biudžetą mokėtų pakankamai didelius dividendus, kad dirbtų skaidriai, kad jų veikla atitiktų geriausius europinius ir pasaulinius standartus. Tam, kad tokie tikslai būtų pasiekti, Ūkio ministerijoje dirba žmonių grupė, kuri šias reformas ir permainas įgyvendina. Ši grupė ir toliau taip pat dirbs tiktai turėdama labai apibrėžtus įgaliojimus ir dirbdama su labai aiškiais tikslais. Tikslai yra tie patys – Lietuvos valstybinėse įmonėse arba valstybės valdomose įmonėse įgyvendinti pačius moderniausius, aukščiausius tokių įmonių valdymo kokybės standartus. Tie standartai yra labai aiškiai apibrėžti įvairių tarptautinių organizacijų – tai ir OECD organizacijos, ir panašių kitų organizacijų. Lietuva šioje srityje daro tikrai nemažą pažangą, tačiau turime dar daug ką nuveikti, kad mūsų valstybės valdomos įmonės atitiktų tuos aukštus standartus.

Ar rytojaus Vyriausybės posėdyje bus svarstomas klausimas, kaip dalyti nuo kovo padidintą mokestį už laikmenas? Asociacijos INFOBALT vadovas atkreipia dėmesį, kad mokestį verčia mokėti valstybė, jį administruoja privati asociacija ir, anot V. Kvietkausko, administraciniai kaštai siekia beveik 30 proc. Kokioje stadijoje yra šis mokestis ir kaip Jūs pakomentuotumėte šią situaciją?

Rytoj mes svarstysime, kaip įgyvendinti Seimo priimtą įstatymą, kuriame yra apibrėžtos pagrindinės nuostatos. Kartais diskusijose, ypač iš kai kurių verslo įmonių, girdime argumentų, kurie jau buvo išsakyti priimant įstatymą. Įstatymas yra priimtas ir jį reikia įgyvendinti. Noriu pastebėti, kad paties įstatymo įgyvendinime remiamasi dabar veikiančiais principais –visuomeninės organizacijos, tokios kaip autorinių teisių gynimo asociacijos, surenka autorinius mokesčius ir jos tuos mokesčius vėliau administruodamos atiduota autoriams. Naujasis įstatymas numato panašių principų taikymą naujajam mokesčiui už audiovizualinių ir fonogramos įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniams tikslams. Apie to mokesčio surinkimą, jo paskirstymą nemažai esame diskutavę, taip pat – kaip atsižvelgti ir į verslo, ir į kūrėjų pageidavimus. Manome, kad tas nutarimas, kuris dabar yra pateikiamas svarstyti – geriausias kompromisinis variantas, atliepiantis į visų pusių, kartais prieštaraujančius pageidavimus.

Dienraštis „Verslo žinios“ atkreipia dėmesį į naują miškų pardavimo tvarką, kuri, anot specialistų, atveria piktnaudžiavimo galimybes. Pagal taisykles, įmonė aukcione įsigijusi miško sklypą, jį perka išsimokėtinai, juo gali disponuoti, tačiau turi sumokėti tik 10 proc., o visiškai atsiskaityti privalu per penkiolika metų. Todėl baiminamasi, kad ta erdvė bus palanki vienadienėms įmonėms. Ką manote, Premjere?

Pardavimai aukcionuose taikomi jau pakankamai senai, analogiška tvarka yra taikoma ir parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Tokia pat tvarka su galimybe išsimokėti siūloma taikyti ir parduodant tuos miško sklypus, kuriuos yra numatyta privatizuoti bei parduoti. Dar syki peržiūrėsime visą tvarką ir atsižvelgsime į išsakomus nuogąstavimus, bet mano įsitikinimu, tokia tvarka yra gerai išbandyta per keletą paskutinių metų parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Nepastebima, kad aukcionuose, kurie kaip tik garantuoja didžiausią skaidrumą, būtų kokių nors didesnių problemų ar kokių didelių nusiskundimų parduodant žemės ūkio paskirties žemę.

Premjere, ar pavyko užsitikrinti, kad nebus mažinama Europos Sąjungos struktūrinė parama Lietuvai tais metais?

Lankantis Vokietijoje turėjome galimybę Baltijos premjerų bendruomenėje aptarti esminius klausimus.  Tai problemos euro zonoje: Graikijos problemos, Ispanijos bankų problemos, kurios kelia nemažai susirūpinimo, ir telieka tikėtis, kad pavyks išvengti dar didesnių problemų. Turime būti pasiruošę patiems netikėčiausiems raidos scenarijams ir turime žinoti, kad esame labai priklausomi nuo to, kas vyksta bet kuriame Europos kampe. Finansinės problemos euro zonoje negali likti be mūsų tinkamo dėmesio. Nemažai kalbėjomės apie svarbiausius energetikos projektus. Mūsų pastangos pasiekti energetinės nepriklausomybės ir pasiekti, kad mūsų energetika būtų pilnavertė europinių energetikos sistemų dalimi, sulaukė supratimo ir pripažinimo.  Net ir Lenkijos premjeras kolegoms labai tvirtai argumentavo, kiek svarbus yra Baltijos regionui Visagino AE projektas. Bukarešte kalbėjomės apie kitą finansinę perspektyvą, kur mums labai svarbu, kad Baltijos valstybės neliktų nuskriaustos tų formulių, pagal kurias yra planuojamas Sanglaudos fondų paskirstymas tarp šalių-narių, kurios šią paramą planuoja gauti po 2014 metų. Mūsų argumentai yra labai svarūs – mes esame pirmaujantys Europoje ir Lietuva yra antra pagal ES lėšų įsisavinimą. Tą pripažino ir Bukarešte dalyvavęs EK prezidentas J. M. Barosso. Mes esame pajėgūs įsisavinti tokią paramą labai efektyviai. Pagal dabartinę formulę yra planuojama vos ne 1 mlrd. eurų arba apie 10 proc. paramos Baltijos valstybėms mažiau, negu mes gavome esamu laikotarpiu. Su tuo mes negalime sutikti. Europos Komisija ir Europai pirmininkaujanti Danija mūsų argumentus girdi pakankamai gerai.

Neseniai Lietuvoje buvo paminėta Pasaulinė dingusių žmonių diena. Teigiama, kad Lietuvoje per metus dingsta 1200 žmonių. Kaip saugioje valstybėje, pagal Eurostato duomenis, gali dingti žmonės? Ką manote apie šią problemą?

Tai kelia susirūpinimą. Girdint tokias istorijas supranti gimines ir artimuosius, kiek jie daug kenčia. Šiomis problemomis užsiima Vidaus reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Galim ir turim ieškoti papildomų žingsnių, ką reikėtų papildomai padaryti, bet negalime tikėtis labai  greitų permainų.

Ar nemanote, Premjere, kad klausimas vertas aptarimo Vyriausybėje kartu su policijos vadovybe, kad būtų pateikti piliečiams atsakymai, kodėl nerandama dingusių žmonių?

Tikrai pasižadu tą klausimą aptarti. Nemanau, kad Lietuva tuo išsiskiria iš kitų šalių. Tokių bėdų visur pasitaiko ir tai kelia didelį susirūpinimą, bet mes neturim tikėtis labai lengvų sprendimų ir lengvų atsakymų.