Premjeras apie Vytauto Gapšio siekius būti Seimo pirmininku: "Jis turbūt juokauja"

E. Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt

2013-09-03 08:14

„Darbo partijos lyderių įžūlumui, regis, ribų nėra. Dvigubos buhalterijos byloje nuteistas Vytautas Gapšys pareiškė sieksiantis Seimo pirmininko posto. Konstitucinis Teismas sumalė į miltus didžiąją dalį krizės įveikimo priemonių paversdamas ankstesnės valdžios sprendimus kelių milijardų litų valstybės skola šalies piliečiams. Ar premjero postas tikrai mielesnis nei Prezidento?“

Apie tai pirmoje „Dėmesio centre“ laidoje per LRT televiziją Edmundas Jakilaitis kalbasi su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

Pone premjere, praėjusią savaitę jūs naujienų agentūrai BNS pareiškėte, kad premjero postas jums mielesnis nei prezidento. Bet šaltiniai jūsų artimiausioje aplinkoje tvirtina, kad jus jau įkalbėjo dalyvauti Prezidento rinkimuose. Kaip yra iš tikrųjų?

Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad tai yra netiesa. Pirmiausiai, mes tikrai neturėjom tokių pokalbių partijos valdybos lygyje. Neoficialiuose pokalbiuose taip pat tokių klausimų nebuvo. Nuoširdžiai sakau, kad Prezidento rinkimų klausimas nebuvo svarstomas ir mes tikrai nediskutavom apie tai.

Suprantu, kad jūs esate įkalbinėjamas įvairiais argumentais. Vienas iš jų, kad šansai būti antrajame rinkimų ture yra realesni nei bet kada.

Taip, jei žiūrėsime į reitingus. Bet aš vis dėlto galvoju apie dabartines savo pareigas. Man yra didžiulis iššūkis. Ši Vyriausybė pradėjo dirbti labai neseniai. Iki liepos pirmos dienos mums pavyko priimti daug įstatymų projektų. Ne kartą akcentavau, kad pirmiausiai spręsime kai kuriuose energetinius ir mokesčių klausimus. Žinoma, nedarysime jokios naktinės mokesčių reformos, bet yra landų ir spragų, kurias reikia likviduoti. Tikimės pagerinti ir mokesčių administravimą, nes šioje srityje per kelis pastaruosius mėnesius pastebėjau daug problemų. Iššūkiai Ministrui Pirmininkui yra didesni (negu Prezidentui – LRT), bet, aišku, ir įtampa yra didžiulė. Kažkaip pradėjus dirbti šį darbą sakyti, kad aš jau keliauju į Prezidento rinkimus – man būtų nepriimtina.

Suprantu, kad jūs savo galutinio sprendimo dar nesakote, nes tai sukeltų ir tam tikrą konfliktinę padėtį su dabartine valstybės vadove. Kaip manote?

Manau, kad valstybės valdovas yra vienas – Prezidentas. Kiti yra tik aukšti valstybės pareigūnai. Reikia pripažinti, kad įtampa tikrai nereikalinga. Tai blogai atsiliepia pirmiausiai pačiai valstybei, todėl to reikia vengti. Jeigu kyla kokie nesusikalbėjimai, manau, įmanoma susėdus prie stalo rasti kompromisą. Jei taip atsitiktų, kad vis dėlto tektų kandidatuoti, man, užimant tokias pareigas, reikėtų pasiimti nemokamas atostogas ir atlikti būtinus rinkiminės kampanijos darbus. Manau, kad šiuo metu būtų sudėtinga dalyvauti rinkimuose.

Tai, kaip suprantu, socialdemokratai savo viešą sprendimą paskelbs tik prieš pat rinkimų agitacijos pradžią?

Ne, mūsų partijos konferencija vyks kovo mėnesį, nes jau tada reikės registruoti kandidatus į Europos Parlamentą. Bet iki to laiko daug kas gali pasikeisti. Manau, šis ruduo bus labai karštas tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Nauja koalicija, nauji Seimo nariai pirmą kartą taip atidžiai nagrinės biudžeto projektą, taip pat laukia kai kurie Konstituciniai įstatymai dėl fiskalinės drausmės laikymosi ir dėl pensijų kompensavimo. Manau, kad tai didžiulis išbandymas ne tik man, bet visai Vyriausybei ir daugumai Seime.

Jūs, žinoma, esate girdėjęs neoficialios informacijos apie tai, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė gali siekti aukščiausių postų Europos Sąjungoje. Jūsų nuomone, realu Lietuvai pretenduoti bent į vieną iš trijų aukščiausių postų Europos Sąjungoje?

Manau, kad tai yra realu. Pirmiausiai dėl to, kad mūsų Prezidentė yra dirbusi aukšto lygio Europos institucijose. Be to, ne paslaptis, kad šiuo metu Europos Sąjungoje diskutuojama, kad tam tikras pareigas turi užimti moteris. Tai yra svarbus faktorius. Taip pat, manau, kad Skandinavijos ar Baltijos šalims turėtų atitekti bent vienas portfelis. Taigi Lietuva turi daug galimybių.

Kai kurias krizės įveikimo priemones, kurias plačiai reklamavo ankstesnioji Vyriausybė, gyrė Prezidentė, Konstitucinis Teismas jas laiko antikonstitucinėmis. Reikės kompensuoti ne tik pensininkų, bet ir didelės dalies pareigūnų ir valstybės tarnautojų praradimų. Preliminariais skaičiavimais tai gali kainuoti daugiau kaip 2 mlrd. litų. Ar tai reiškia, kad tas mitas apie puikiai įveiktą krizę iš esmės žlugo?

Taip, šiandien mes aiškiai matome, kokios yra pasekmės, ir netgi galime pasakyti, kad jau yra žinomas rezultatas to vadinamojo krizės suvaldymo. Tas valdymas nepasiteisino, buvo padaryta labai daug klaidų. Tai šiandien matome ir iš kai kurių Konstitucinio Teismo sprendimų. Taigi sakyti, kad krizė buvo suvaldyta sėkmingai tikrai negalima. Daug įstatymų Seime buvo priimti skuboti ir neapgalvotai. Buvo galima didinti valstybės skolą, pvz., 2 mlrd. litų. Nieko nebūtų nutikę, nes mes kol kas vykdome Mastrichto kriterijus. Žinoma, suprantu, kad ir valstybės skolą reikia grąžinti, bet terminas būna ilgesnis – ne metai ar keli. Ją galima refinansuoti ar nukelti mokėjimą, kai bus geresnė šalies ekonominė situacija. Dabar buvo tiesiog pasiskolinta iš gyventojų ir iš pensininkų, o dalis, nesutikdami su tokia situacija, emigravo iš Lietuvos. Gyventojai nori, kad skola būtų atiduota kuo greičiau.

Prezidentė ragina ne tik atiduoti skolą, bet ir didinti atlyginimus viešajame sektoriuje, nors pati anksčiau laimino tokius karpymus. Jūs nejaučiate apmaudo girdėdamas tokius raginimus?

Šiandien finansų ministras ir premjeras atsako už stabilią finansų padėtį Lietuvoje. Jeigu mes priimtume kai kuriuos sprendimus, kurie politiškai gal ir būtų patrauklūs, tuo pačiu turėtume pasakyti visuomenei, kad vėliau dėl to vėl teks veržtis diržus. Galiu atsakingai pasakyti, kad mes, kaip valstybė, didinsime tiek darbo užmokestį, kiek mums leidžia finansinės galimybės. Mano kryptis yra aiški – ekonomikos stabilumą ir augimą pirmiausia lemia investicijos. Turime skatinti ekonomikos plėtrą. Kitas kelias – racionalus taupymas. Tai yra – Vyriausybė turi aiškiai žinoti savo pirminius prioritetus, juos finansuoti ir nustatyti, kokia nauda ir grąža bus biudžetui.

Kaip vertinate Darbo partijos pirmininko Vytauto Gapšio viešus pareiškimus, kad jis sieks Seimo pirmininko posto?

Manau, kad jis pajuokavo. Žinau, kad toks pokalbis vyko, kai mes formavome valdančiąją daugumą. Tada buvo kalbama apie Seimo pirmininko ir pavaduotojų postus. Manau, kad šiuo atveju buvo pajuokauta, o ne rimtai kalbėta.

Jūs sakote, kad V. Gapšys, po teismo sprendimo, negali būti net Seimo pirmininko pavaduotoju. Panašu, kad nepritartumėte ir jo siekiui tapti Seimo pirmininku. Vis dėlto V. Gapšys tokių užmojų, regis, turi. Ar išvis galima kalbėti apie normalius santykius koalicijoje?

Tai yra jo (V. Gapšio – LRT) apsisprendimo teisė. Savo nuomonę mes išsakėme. Panašiais atvejais tokius pat moralinius reikalavimus kėlėme ir savo partijos bičiuliams, kai kuriems kandidatams į ministrus. Savo nuomonės mes tikrai nekeičiame, tačiau sprendimą turi priimti pats V. Gapšys ir Darbo partija. O jeigu kalbame apie santykius koalicijoje – jie tikrai geri. Tiesą pasakius, mane kartais nustebina pranešimai ar komentarai, kuriuos perskaitau jau mums išsiskirsčius, po susirinkimo. Būna tam tikrų netikėtumų.