Premjeras: 1000 eurų alga – reali, o atlyginimai „turi tendenciją augti“

Užsienio kapitalo įmonėse atlyginimo vidurkis yra 1200 eurų, taigi tokia alga ir Lietuvos įmonėse tikrai reali – mūsų verslas niekur nedings, nes konkurencija darbo rinkoje didžiulė, LRT RADIJUI sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vien per pirmą pusmetį mums pavyko pritraukti į Lietuvą 18 įvairiausio pobūdžio investuotojų, kurie per artimiausius trejus metus sukurs daugiau nei 2,5 tūkst. būtent tokių darbo vietų. [...] atlyginimai tikrai turi tendenciją augti ir tikrai rinkoje yra darbo vietų, kurios tokį atlyginimą gali mokėti“, – teigia S. Skvernelis. 

– Pradėkime nuo senokos istorijos, kuri žmones labai sujaudino, būta daug reakcijų ir komentarų. Pranešta, kad atleisti trys sulaikytąjį kankinę Klaipėdos policijos pareigūnai. Istorija senoka, bet visuomenei pranešta tik dabar. Du iš trijų atleistų policininkų atleidimą apskundė teigdami, kad iš darbo reikėtų atleisti jų viršininkus. Kaip vertinate šią situaciją?

– Šis faktas tikrai nedaro garbės struktūrai, bet reikia pasidžiaugti, kad policija sugebėjo išsiaiškinti šį įvykį ir atleisti pareigūnus, kurie, kaip pripažinta pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pažemino pareigūno vardą.

Įvertinti tiesioginiai vadovai, bet sunku patikėti, kad taip elgtis liepė aukštesnis vadovas. Nežinau smulkmenų, bet atrodė, kad žmonių kankinimai iš policijos veiklos negrįžtamai išėję jau kelis dešimtmečius.

Tačiau atsiranda žmonių, kurie galvoja, kad tokiu būdu galima sudrausminti arba nuraminti nepaklūstantį reikalavimams pažeidėją. Tokiais metodais tikrai negalima naudotis. Vienareikšmiškai palaikau griežtą sprendimą, kuris buvo. O dėl to, kodėl apsiribota tik tarnybiniu patikrinimu ir nebuvo pažiūrėta per baudžiamojo įstatymo prizmę, geriau atsakytų policijos vadovai.

– Žiniasklaidoje pasirodė straipsnių apie neefektyvų valstybės ir savivaldybių institucijoms priklausančių viešųjų įstaigų valdymą. Panašią išvadą padariusi ir Valstybės kontrolė – kad veikla nekontroliuojama, neanalizuojami veiklos rezultatai, valstybė kai kada net neturi sprendimo teisės, o juk įstaigos kainuoja, vykdo komercinę veiklą. Viena tokių įstaigų – Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centras. Ar vyriausybė žada peržiūrėti tokių viešųjų įstaigų reikalingumą ir galbūt valdymą?

– Ne tik žada. Jau prieš kelis mėnesius padaryti sprendimai vyriausybėje ir pavedimai ministerijoms, kurios turi įvertinti viešųjų įstaigų prasmę. Situacija tikrai nėra normali. Jei reikalingas statusas, aiškiais kriterijais turi būti pagrįsta, kodėl valstybė turi dalyvauti viešosios įstaigos veikloje kaip dalininkas. Ir kokia to prasmė ir tikslas.

Tie sprendimai yra padaryti. Metai iš metų, po truputį tų įstaigų „apaugo“ aplink ministerijas dėl įvairių tikslų. Vienus paminėjote, kiti tikslai – galimybės išsimokėti visiškai kitokio dydžio darbo užmokestį dalyvaujant specialiuose projektuose. Yra atskirų įstaigų, kurios apibrėžtos įstatyme, jų liesti nereikėtų. Tos pačios mūsų aukštosios mokyklos yra viešosios įstaigos.

– Taigi kai kurios visgi gali būti naikinamos?

– Ne tik kai kurios. Yra dešimtys jų, kur tikrai nėra prasmės. Turime įstaigų, kur yra po kelis dalininkus, skirtingos ministerijos tose viešosiose įstaigose. Netvarkos ten buvo daug, bet sprendimai vyriausybėje jau padaryti, dabar reikia tik juos įgyvendinti.

– Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad kai kurių savivaldybių gydymo įstaigų vadovai dėl nesuprantamų priežasčių nedidina atlyginimų medicinos darbuotojams ir slaugytojams, nors tam sudarytas finansinės ir teisinės galimybės. Atlyginimai vidutiniškai galėtų didėti 8 proc. Minėtos Jurbarko, Pasvalio, Anykščių, Rokiškio, Druskininkų ligoninės. Ypač didelė problema dėl savivaldybėms priklausančių įstaigų. Ko tikėtis medikams, kurių atlyginimai nekyla, nors turėtų?

– Pirmiausia medikams reikėtų to klausti savų steigėjų. Kalbant apie sveikatos priežiūros įstaigas, tik 17 jų yra tiesiogiai pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai. Daugiau nei 250 steigėjai yra savivaldybės, kurios tiesiogiai atsakingos už to sprendimo įgyvendinimą.

Privalomos sveikatos draudimo rezervo fondo lėšos yra skirtos, tai beveik 25 mln. eurų. Tai leidžia nuo liepos 1 d. gydytojams ir slaugytojams didinti atlyginimus vidutiniškai 8 proc. Medikų bendruomenė tikrai turėtų klausti savo vadovų, savivaldybės mero ir administracijos vadovo, kodėl tai nėra padaryta. Juk jie turi šių gydymo įstaigų savininko teises. Kokiais motyvais remiantis taip elgiamasi, šiandien sunku atsakyti.

– Ką manote apie diskusijas dėl prezidento statuso Vytautui Landsbergiui suteikimo ir su tuo susijusių socialinių garantijų?

– Man tikrai sunku kalbėti, nes nežinau, koks pokalbis vyko tarp Seimo pirmininko, kokios mintys ir idėjos yra. Kalbant apie titulo suteikimą, manau, kad tai tikrai nėra esmė ir negalėtume įvardyti to, ko nebuvo, nors ir atgaline data. Bet faktas, kad V. Landsbergis buvo atkurtos Lietuvos valstybės faktinis vadovas. Kas nors gali bandyti tai neigti, interpretuoti, bet tai jų sąžinės reikalas.

Valstybės vadovui baigus kadenciją turi būti įstatymiškai užtikrintos bent jau minimalios socialinės garantijos. Kalbu apie apsaugos klausimą, tam tikro pagalbinio ar aptarnaujančio personalo turėjimą, biuro turėjimą. Tai elementarūs klausimai, kurie civilizuotoje valstybėje savaime suprantami. Mano nuomone, tai esminis dalykas.

Dėl paties turinio, manau, kad reikia vieną kartą tą istoriją išspręsti ir baigti. Kiekvienas Seimas bando tai daryti. Blogai, kad ta diskusija prasidėjo viešojoje erdvėje neapsisprendus politiniame lygmenyje, Seime, nepažiūrėjus, kokios nuotaikos, jėgų balansas. Sprendimas turi būti apgalvotas, paruoštas ir priimtas.

– Seimo nariai socialdemokratai Algirdas Sysas, Andrius Palionis registravo įstatymo pataisą, kuria siūloma padidinti valstybės savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį iki 142 eurų. Teikimas atsirado atsižvelgiant į tai, kad devynerius metus valstybės viešajame biudžetiniame sektoriuje buvo įšaldytas darbo užmokestis ir dalis darbuotojų tiesiog pereina dirbti į privatųjį sektorių, nes ten didesni atlyginimai, o valstybinis sektorius praranda kvalifikuotus specialistus. Ką jūs manote apie tokį siūlymą?

– Tikrai sutikčiau, kad reikėtų didinti, bet net ir 1,5 euro bazinio dydžio pakėlimas (tam parengtas vyriausybės nutarimas, bet sprendimas nėra priimtas) kainuotų valstybei 32 mln. eurų. Čia atsiranda labai geras siūlymas – 210 mln. valstybės tarnautojams ir daugiau nei 48 mln. politikams ir politinio pasitikėjimo pareigūnams. Suma įspūdinga.

Man norisi paklausti gerbiamo A. Syso, kuris tai galėjo padaryti prieš dvejus, trejus, ketverius metus. Šis registravimas, žinant apie pačią finansinę situaciją ir biudžeto perspektyvą, panašus į, švelniai tariant, politinį populizmą, finansinį populizmą ir daugiau nieko.

Taip, aš tikrai sutinku, kad valstybės tarnybai reikalingi pokyčiai, bet laikausi vieno principo. Valstybės tarnautojų turėtų būti mažiau, o žmonės, kurie dirba valstybės tarnyboje, turėtų būti aukščiausios kvalifikacijos ir kompetencijos, apmokomi ne mažiau ir ne blogiau nei privačiajame sektoriuje. Nuo jų darbo kokybės priklauso visų mūsų gyvenimas.

– „Ūkininko patarėjas“ rašo, kad dešimt vaikų užauginusi motina įvertinta 86 eurų pensija, nes jos darbo stažas – tik 15 metų. Ar tai normalu?

– Nenormalu. Turime ieškoti sprendimo, diskusijos jau vyksta. Kalbant apie mamas, kurios augino vaikus namuose, įstatymiškai čia viskas teisinga – kiek sukaupė to stažo, tokia pensiją gali gauti. Tačiau realybė kitokia. Mums reikia surasti teisinį mechanizmą, kaip nepaneigti socialinio draudimo sistemos esmės ir atsižvelgti į realybę, nes tokių mamų turime daug. Tas pats ir su mamomis, kurios augina du, tris vaikus. Jos dirba tą darbą namuose, todėl sprendimai tikrai nėra lengvi, bet mes turime ieškoti būdų, kaip pakeisti situaciją.

– 1000 eurų – tokią sumą kaip mažiausią įvardija emigrantai, paklausti, koks atlyginimas juos priviliotų sugrįžti į Lietuvą. Kaip manote, kiek reali tokia perspektyva?

– Reali. Kalbant apie užsienio investuotojus, užsienio kapitalo įmonėse atlyginimo vidurkis yra 1200 eurų. Žinoma, tų darbo vietų skaičius nėra toks didelis, bet vien per šį pirmą pusmetį mums pavyko pritraukti į Lietuvą 18 įvairiausio pobūdžio investuotojų, kurie per artimiausius trejus metus sukurs daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų.

Taigi tai yra realu, mūsų verslas niekur nedings, nes konkurencija darbo rinkoje didžiulė. Didinant darbo našumą, efektyvumą, technologinį atsinaujinimą atlyginimai tikrai turi tendenciją augti. Šiandien rinkoje yra darbo vietų, kurios gali mokėti tokį atlyginimą. Tačiau paradoksalu tai, kad darbdaviai susiduria su problemomis ir ne visuomet randa žmonių, ne tik norinčių, bet ir sugebančių dirbti.