Į skandalingus emigracijos skaičius politikai jau nebegali nereaguoti. Vakar Seimas kelias valandas diskutavo, kodėl didėja emigracija. Pasirodo, politikai iki šiol nežinojo, kad Lietuvoje vieni didžiausių skurdas ir socialinė atskirtis. Kad sparčiausiai ES auga pajamų nelygybė. Kad žmonės nebetiki teisingumu ir ateitimi. O kokius išgirdome masinės emigracijos įveikimo receptus? Žaliųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo pasirašyti nacionalinį susitarimą, žaliųjų valstiečių premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad receptas surašytas Vyriausybės programoje, o premjero posto negavęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis siūlo Vyriausybei kas pusmetį atsiskaityti, kaip sekasi stabdyti emigraciją. Kurį receptą rinktųsi patys emigrantai?
- Seime prasidėjo diskusijos, kaip pradėti mažinti emigraciją ir imti grąžinti išvykusius. Prezidentė pasiūlė emigrantus namo vilioti įvairiomis nuolaidomis - suteikiant lengvatas steigiant verslą, padedant susirasti darželius, gyvenamąjį būstą ir t.t. Ar tai būtų teisinga neemigravusiųjų atžvilgiu? - „Vakaro žinios“ klausė Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto DAUJOČIO.
- Kadangi aš dirbu akademinėje aplinkoje, žinau, kad daug akademinio proto nuteka į užsienį. Prieš 5-8 metus sugalvota, kad grįžtantieji iš užsienio į Lietuvą patenka į blogesnes sąlygas, nei turėjo užsienyje. Todėl nuspręsta jiems sukurti geresnes sąlygas Lietuvoje, mokėti didesnes algas ir t.t. Tai mes, likusieji, pusiau rimtai kalbėdavome, kad ir mums reikia išvykti į užsienį, pabūti kokį pusmetį ir grįžti. Tada gausime geresnes algas ir kitokias sąlygas. Absurdas. Grįžusiems turi būti tokios pat sąlygos kaip ir niekada neišvykusiems. Kodėl lėšos skiriamos didesnės, projektai dalijami čia vykdyti tiems, kurie buvo išvykę, o ne kantriai dirbo Lietuvoje? Tai pats primityviausias ir idiotiškiausias problemos sprendimo būdas. Tai gal visiems sukurkime geresnes sąlygas Lietuvoje? Tada niekas nenorės išvykti.
- Ir į Konstitucijos nuostatą, kad visi turi būti lygūs, spjaunama.
- Be abejo. Reikia rinktis kitą sprendimo būdą. Štai airiai prieš kokius 20 metų pirmą kartą pasiekė, kad išvykusių žmonių grįžimo mastas aplenkė emigracijos mastą. Kada tai įvyko? Kai jie sukūrė normalias sąlygas pačioje Airijoje, kai švietimas buvo išplėtotas, 25 metus veikė speciali programa švietimui. Tada atsirado labiau kvalifikuotų žmonių, atėjo kompiuterinės kompanijos (ne tik paprastos, bet ir gaminančios standžiuosius diskus, ir panašiai) ir airiai ėmė grįžti. Vyriausybė tą programą su švietimu 25 metus vykdė, kol emigracija tapo mažesnė už imigraciją. O mes 25 metus viską darome atvirkščiai. Ir mums nuo švietimo reikia pradėti. Pas mus irgi yra mokyklos, mes irgi nesame beraščiai, tačiau kalbu apie šiuolaikinį švietimą.
Aš, kaip akademinio sluoksnio atstovas, kalbu tik apie švietimą, bet lygiai taip pat reikia sudaryti geras sąlygas verslui ir panašiai. Tačiau einama paprasčiausiu keliu, kalbama, kad įkursime kažkokią naują struktūrą, nors yra visa Užsienio reikalų ministerija. Jos prioritetas turi būti būtent šitas, o ne važinėtis po užsienius ir parašus dėlioti. Užsienio reikalų ministerijos vadovų pagrindinis darbas kažkodėl yra nuvažiuoti į Briuselį ir galvomis linkčioti.
Noriu atkreipti dėmesį, kad nesąmonės daromos ne tik norint sugrąžinti emigrantus, bet ir traukiant užsienio investicijas. Užsienio kompanijos dotuojamos, kad tik ateitų į Lietuvą, o savas verslas tokių išskirtinių sąlygų neturi. Su tuo kapitalo traukimu irgi ne viskas normalu. Kai ateina bankinės struktūros, informaciniai centrai ir panašiai, tai jie labai lengvai ir išeina. Ir visai kitaip būtų, jei bandytume pritraukti apdirbamąją, gamybinę pramonę. Ją sunkiau „išnešti“. Jei, pavyzdžiui, „Tesla“ pas mus savo elektromobilius gamintų, tai ir mūsų darbuotojų kvalifikacija kiltų. Deja, pas mus mėgstama kviesti IBM ir panašias kompanijas, kurios išeidamos paliktų tuščią vietą. O jei kokia nors „Tesla“ ir išeitų (nors vargu ar tiek investavusi išeitų), mums liktų infrastruktūra, mūsų žmonės, kurie galėtų toliau dirbti. Kinai tą patį išdarinėja. Kinai pritraukė užsienio verslą į savo šalį, prisikvietė įvairių „Philips“, o dabar patys po truputį perima tą gamybą ir gali patys viską daryti. Pas mus, deja, tik paslaugų sektoriaus įmones bandoma prisivilioti.
- Ar mūsų politikai to nesupranta, ar tiesiog taip lengviau?
- Jiems per sunku galvoti. Matau, kad kai tik reikia kažką daryti, visada priimamas pats paprasčiausias sprendimas. Valdžios sprendimus labai lengva prognozuoti. Visais laikais. Kad ir kas ateitų į valdžią, joje tik trejetukininkai, iki ketverto niekada „netraukia“.
- Ar tikite, kad kas nors pasikeis, jei bus pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl emigracijos stabdymo?
- Kadangi nė vienas susitarimas Lietuvoje dar neveikė, nemanau, kad ir šitas veiktų. Nacionalinių susitarimų buvo daug įvairiais klausimais. Viename ir aš esu dalyvavęs - dėl mokslo ir verslo premjero Andriaus Kubiliaus laikais. Net turėjome ilgai veikusią grupę „Už nacionalinio susitarimo įgyvendinimą“. Išėjo šnipštas, nors viskas buvo pompastiškai pristatinėjama. Ir taip visais atvejais.
- Buvo ir susitarimas su verslu, kad jis nekels kainų įvedus eurą...
- Nepriminkite, čia jau iš viso net ne susitarimas, o anekdotas. Jei verslas gali kelti kainas, jis kels, jei tik bus sudaryta proga. Tokius dalykus reikia spręsti ne susitarimais, o daryti, kad tiesiog neapsimokėtų kelti kainų - didinant konkurenciją ir panašiai.
Esu pesimistas, neturiu iliuzijų, kad kas nors pasikeis, tačiau bent jau kažkas dėl emigracijos daroma, bent jau suprantama, kad tai rimta problema, tai gal koks daigelis ir prasikals. Nors vargu. Dabar rengiama aukštojo mokslo reforma, tai prie jos suprantantys net neprileidžiami, tik politikai ir verslas. O verslo koks supratimas? Kad atsivešime 20 tūkst. studentų iš Azijos šalių, integruosime į Lietuvą ir jie dirbs mums. Ir Gitanas Nausėda yra pareiškęs, kad reikia susitaikyti su tuo, kad lietuviai taps mažuma, ir esą kas čia tokio?
- Verslui emigracija rūpi tik tiek, kiek iš to galima išspausti pelno. Štai Arvydas Avulis pareiškė: jei neįsivešime darbuotojų iš užsienio, statybos nepigs...
- Juokinga. Emigracija gerokai sumažėtų, jei verslas mokėtų bent jau iki 1000 eurų algą. Vakarų šalyse tokios algos yra pragyvenimo minimumas, net neapmokestinamos. Pas mus džiaugiamasi, kad BVP vis auga, vos ne ES vidurkį pasiekė. Tačiau pasižiūrėkite į BVP santykį su atlyginimais ir pamatysime, kad verslas pas mus yra grobuoniškas. Taip, jis reikalingas, bet turi būti tramdomas. O tam ir yra Vyriausybė, kuri turi rūpintis viešuoju gėriu, perskirstymu. Tačiau ji rūpinasi privačiu gėriu, yra suaugusi su verslu. Mūsų gyvenimo paskirtis tėra didinti BVP, kad į verslą tekėtų, bet algos nedidėtų.
- Migracijos ekspertai kaip pagrindines emigracijos priežastis įvardija mažas algas ir aukštas kainas. Ar Vyriausybė turi svertų šias dvi problemas išspręsti arba bent jau sušvelninti?
- Dėl kainų. Kodėl jos, pavyzdžiui, daug mažesnės Lenkijoje? Todėl, kad ten PVM yra gerokai mažesnis. Kodėl pas mus PVM aukštas? Nes kitaip valstybė nesurinktų biudžeto, nes nedrįsta verslo apmokestinti daugiau. Todėl susirenka iš žmonių. Kiekvienas žmogus moka ne tik pajamų mokestį, bet dar didžiulius pinigus sumoka per PVM. Negalima verslui tapti grobuoniškam, kad jis surytų visą valstybę. Bet kai tik prakalbama apie tai, kad verslas privalėtų prisiimti dalį naštos, iškart užkaukia, kad subankrutuos. Jei verslininkui reikia kitą dieną po verslo sukūrimo jau su „Porsche“ važinėti - tai toks čia ir verslas. Pas mus iškart norima grietinėlę nugriebti, mokėti algomis vadinamas pašalpas ir iškart pirkti prabangiausius daiktus. Valdžia į tai nereaguoja. O paskui tariamės, kaip pasiekti, kad emigracija sumažėtų...
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą