Praėjusią savaitę "Vakarų ekspresas" rašė, kad Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus Aloyzo Každailio iniciatyva Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius ketina pateikti prašymą Lietuvos žemės ūkio ministerijai dėl Žuvininkystės departamentui priklausančios nenaudojamos žemės privatizavimo, perleidžiant ją Jūrų muziejui ir delfinariumui. Jei šis prašymas būtų patenkintas, Smiltynėje, t. y. šiauriniame kopgalyje, būtų padarytas ne tik pramogų ir poilsio parkas, bet ir įkurtas delfinų terapijos centras.
Šiame projekte, be Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų - biologų trenerių ir kt., dalyvauja Jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vadovė Nijolė Šostakienė, kuri yra apskrities vyriausioji gydytoja reabilitologė, taip pat veterinarijos tarnybų atstovai, Klaipėdos apskrities vyriausiasis gydytojas Bronius Pliuškys bei Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto dekanas, profesorius Algimantas Kirkutis.
Išskirtinis dėmesys delfinų sveikatai
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės administracijos bei šioje stacionarinėje gydymo įstaigoje dirbančių reabilitologų, kitų sričių specialistų dalyvavimas projekte, kuriant delfinų terapijos centrą, nėra atsitiktinis.
"Esame pasirašę sutartį su Lietuvos jūrų muziejaus direktoriumi Aloyzu Každailiu. Tad Jūrininkų ligoninės medikai maždaug šešerius metus rūpinasi delfinais, - profilaktiškai tikrina jų sveikatą, atlieka visus būtiniausius diagnostinius tyrimus, esant būtinybei, skiria efektyvų gydymą antibiotikais.
Mūsų gydytojams echoskopuotojams nekart yra tekę vykti į delfinariumą kartu su ultragarsinio tyrimo aparatūra bei kita modernia medicinine įranga. Ligoninės laboratorijoje, laikantis nustatytų normų, šiems gyvūnams atliekami specialūs tyrimai", - "Vakarų ekspresui" pasakojo Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.
Paklaustas, kokiomis ligomis serga delfinai, gydytojas atsakė: "Delfinai negaluoja, kaip ir žmonės. Vieną delfiną teko gydyti dėl to, kad jis pradėjo badauti, buvo blogos nuotaikos. Specialistai, atlikę tyrimus, nustatė virškinimo sutrikimus. Diagnozavus ligą delfinas greitai buvo išgydytas. Įsimintinas ir kitas atvejis. Besilaukianti delfinė buvo tiriama ultragarsu, kad įsitikintume, jog vaisius yra gyvas."
Tinka tie patys vaistai
Apie gydomąjį delfinų skleidžiamų ultramagnetinių bangų poveikį ne tik fizinei, bet ir psichinei žmogaus būklei kalbamės su Jūrininkų ligoninės Fizininės medicinos ir reabilitacijos centro vadove Nijole Šostakiene.
Gydytoja pažymėjo, kad šio gyvūno anatomija prilygsta mūsų organizmo struktūrai. "Kalbant iš medicininės pusės, skirtumas tik tas, kad delfinui dėl didelio poodinio riebalų sluoksnio labai sunku atlikti echoskopiją. Todėl jiems tyrimai daromi specializuotais echoskopais.
Sergančiam delfinui taikomas toks pat gydymas, kaip ir žmonėms. Tai gali būti gydymas antibiotikais, hormonų ar vitaminų terapija.
Vienkartiniai švirkštai, kuriais delfinams leidžiami vaistai, nuo įprastų skiriasi ilgesne adata", - sakė medikė.
Ne gydymas, o reabilitacija
Anot Jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro vadovės Nijolės Šostakienės, jau dabar daug kas klausia: "Kaip bus taikoma delfinų terapija?". "Sunkiai sergančio žmogaus delfinai, žinoma, visiškai neišgydys. Delfinų terapija yra tik vienas iš gydymo būdų, taikomų kartu su kitomis reabilitacijos priemonėmis.
Ne visada pacientai turi būti įleidžiami į baseiną su delfinais. Prieš taikant šį reabilitacinį metodą, pirmiausia atsižvelgiama į ligos pobūdį. Pavyzdžiui, vaikas su delfinu gali bendrauti gulėdamas šalia baseino, kadangi gydančiai veikia ne tik delfino skleidžiamos bangos, bet ir prisilietimas prie jo odos. Vaikas geriau pasijus vien glostydamas šį gyvūną.
Delfinų terapija rekomenduojama vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi ir turintiems psichosomatikos sutrikimų. Šis reabilitacijos metodas ypač efektyvus autizmu sergantiems vaikams. Mokslininkų įrodyta, kad delfinai - vieninteliai gyvūnai, pritraukiantys vaikų, sergančių autizmu, dėmesį."
Pacientus atsirenka patys
Neseniai į Klaipėdą buvo atvykusi medicinos mokslų daktarė Liudmila Lukina iš Sevastopolio, kuri septynerius metus dirba delfinų terapijos srityje. Gydytoja Nijolė Šostakienė sakė, kad viešnia iš Sevastopolio, klaipėdiečius, dirbsiančius delfinų terapijos srityje, supažindino su mokslinių tyrimų rezultatais, kalbėjo apie tai, kas pasiekta.
"Specialistai, aiškindamiesi delfinų terapijos poveikį ligoniams, paimdavo dvi grupes žmonių. Vienoje grupėje buvo sveiki žmonės, kitoje - vaikai, turintys sveikatos sutrikimų. Nors delfinai nebuvo apmokyti, tačiau jie pasirinkdavo sergančiuosius. Šie gyvūnai ne tik bendravo su fizinę negalią turinčiais vaikais, bet ir "kalbino" tuos pacientus, kurių sveikatos sutrikimai nematomi "plika akimi".
Gydytoja Liudmila Lukina iš Sevastopolio pažymėjo, kad didžiausias pranašumas yra tai, jog jų specialistai su delfinais ir pacientais dirba atviroje jūroje, dalį teritorijos atitvėrus voljeru. Delfinų terapiją taikant vandenyne, daug efektyvesnis šių gyvūnų skleidžiamų ultragarsinių bangų gydomasis poveikis. Dirbant baseino sąlygomis dalį garsų sugeria jo sienos.
Baseine, kuriame yra delfinai, reikia palaikyti ir pastovią temperatūrą. Kai vanduo per šaltas, delfinas pyksta, t. y. neskleidžia ultragarsinių bangų.
Delfinai - švaruoliai: esant net mažiausiam vandens užterštumui, jiems kyla didžiulė rizika užsikrėsti infekcija. Dar sovietinais laikais, siekiant apsaugoti delfinus nuo užkratų, patenkančių iš Kuršių marių, Smiltynėje norėta statyti specialių baseiną šiems gyvūnams. Nors vanduo, tiekiamas į Jūrų muziejų ir yra filtruojamas, tačiau į marias išsiliejus užkratams, į delfinariumą patenka bakterijos. Dėl šių bakterijų suyra delfinų kepenys, inkstai, kol galiausiai gyvūnas miršta.
Steigiant delfinų terapijos centrą, reikalingos ne vien didžiulės investicijos. Reikia viską žinoti apie šiuos gyvūnus, siekiant, jog delfinai žmonėms sukeltų ir teigiams emocijas, ir tarnautų humanistiam tikslui, - išvien su medikais gydytų ligonius", - kalbėjo gydytoja reabilitologė Nijolė Šostakienė.
Rašyti komentarą