Pensijas nurašys mirtis

Antradienį su ministru susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo, kad turi būti vykdomas ir KT nutarimas dėl atlyginimų mažinimo neproporcingumo. Prezidentės teigimu, Finansų ministerija Vyriausybei siūlo ne patį optimaliausią sprendimą KT nutarimui įgyvendinti.

Pasak šalies vadovės, Vyriausybės pasiūlymas atkurti sumažintus atlyginimų koeficientus tik siaurai ir ne pačius mažiausius atlyginimus gaunančiai grupei - statutiniams pareigūnams ir teisėjams - dar labiau didina disproporcijas ir pažeidžia socialinio teisingumo principus.

„Manau, kad svarstysime realias galimybes, kadangi visa tai remiasi į pinigus, šitą klausimą išspręsti 2014 m.“, - po susitikimo su prezidente žurnalistams sakė R.Šadžius.

Remiantis skaičiavimais, tam įgyvendinti kitąmet valstybės ir savivaldybės biudžete papildomai reikėtų 215 mln. litų.

„Šią sumą kažkokiu būdu formuodami savo 2014 m. biudžetą turime surasti“, - kalbėjo ministras ir pripažino, kad tai būsianti nelengva užduotis. Stengiantis išlaikyti fiskalinę drausmę ir nedidinti valstybės skolos, anot ministro, reikės perplanuoti pradinį 2014 m. biudžeto projektą.

Klausiamas, ar jau šiemet nors kiek ketinama didinti atlyginimus KT paminėtoms kategorijoms - pareigūnams, tarnautojams ir teisėjams, R.Šadžius teigė, kad šioms trims kategorijoms sumažinti atlyginimai nustoja savaime galioti nuo spalio 1 d. Esą jau yra sugalvotas modelis, kaip būtų galima mokėti atlyginimus, apskaičiuotus pagal nesumažintus koeficientus minėtoms kategorijoms iš esamų šių metų biudžeto lėšų, atitinkamą trūkumą kompensuojant sausį.

„Manau, kad tai reikia padaryti ne vėliau kaip kitų metų sausio mėnesį iš 2014 m. biudžeto“, - patikino R.Šadžius.

Skaičiuojama, kad šiais metais KT įvardytoms kategorijoms papildomai reikėtų apie 34 mln. litų. Dalis šios sumos bus padengiama iš sutaupytų lėšų - Vyriausybė laikosi nuostatos, kad šiemet neturėtų būti išmokamos kalėdinės premijos ministerijų darbuotojams, o išmokami atlyginimai pagal nustatytus koeficientus. Kitiems metams visoms biudžetinių darbuotojų kategorijoms - mokytojams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, valstybės įstaigų, savivaldybių darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kultūros darbuotojams, valstybės tarnautojams, - dabartiniais skaičiavimais, reikėtų apie 215 mln. litų.

Finansų ministras politikus, ketinančius dar labiau išpūsti valstybės biudžetą, ketina suvaldyti galiojančiu Fiskaliniu drausmės įstatymu, nustatančiu, kiek gali didėti išlaidos 2014 m. R.Šadžius patikino iš prezidentės išgirdęs, kad šalies vadovė labai palaikys Vyriausybę laikantis šio įstatymo.

Pasisakydamas dėl neproporcingai sumažintų pensijų kompensavimo, ministras atkreipė dėmesį, kad tai yra prioritetinis šios, Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos, Vyriausybės darbas.

Sumažintos pensijos, ministro vertinimu, galėtų būti grąžintos nuo 2015 m., tačiau yra kelios KT nustatytos sąlygos, t.y. pirmiausia turi būti paisoma valstybės finansinio stabilumo, kas reiškia, kad turi būti sukaupta pakankamai lėšų bent daliniam pensijų atkūrimui.

„Galėčiau konstatuoti, kad, pagal šiandienines projekcijas, 2014 m. mes tokių lėšų neturėsime, tačiau ateityje, turbūt 2015 m., būčiau labiau optimistas, ir mes galėtume pradėti mokėti kompensacijas. Atitinkamai iki to laikotarpio priimsime atitinkamus teisės aktus, kuriais bus nustatyta, kam, kada, kokia tvarka (bus grąžinamos sumažintos pensijos - red. past.)“, - sakė ministras.

Pensijų kompensavimui reikalingų pinigų įverčiai, pasak ministro, skiriasi iki dviejų kartų, esą tai yra dideli triženkliai milijonai, ir konkreti suma neįvardijama.

Socialinė nelygybė tapo konstitucine norma

Filosofas, publicistas Vytautas RUBAVIČIUS interviu „Respublikai“ sakė esantis šokiruotas, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas užprogramavo socialinę ir kitokią nelygybę. Pasirodo, teisėtus lūkesčius gauti solidžią algą turi tik valdininkai ir teisėjai, bet ne privataus sektoriaus darbuotojai, kurie, net ir gaunantys mažesnius atlyginimus, turės pasirūpinti, kad kitiems jie būtų padidinti.

- Norint sugrąžinti teisėjų, valdininkų, pareigūnų algas į buvusį iki krizės lygį bus užkrauta našta ant privačiame sektoriuje dirbančių žmonių, kuriems algos irgi sumažėjusios. Ar tai yra teisinga? Kodėl žmonės, kurių algos iki šiol yra sumažėjusios, dar turėtų turėti papildomų išlaidų, kad algos padidėtų viešajame sektoriuje? Gal valstybė tada turėtų pasirūpinti, kad arba niekam, arba visiems algos padidėtų?

- Valstybė šiuo metu yra toks mechanizmas, kuris aptarnauja tik pačius valdančiuosius, kurie mechanizmą turi savo rankose. Tas mechanizmas yra ir teisinis mechanizmas. Kai mes pasižiūrime į Konstitucinio Teismo sprendimus, darosi akivaizdu, kad ypač yra ginamas valdininkijos ir savasis - teisininkų - sluoksnis. Pats Konstitucinio Teismo sprendimas dėl teisėjų algų remiasi matematine proporcija. Kai ji paverčiama konstitucine norma, tai, švelniai tariant, yra nesusipratimas. Ta proporcija atsirado kažkurios Vyriausybės dėka. Kažkuri Vyriausybė ėmė ir smarkiai padidino teisėjams algas. Ir dabar skirtumas, proporcija tarp teisėjų algų ir visų kitų algų vidurkio tapo konstitucine norma.

Akivaizdu, kad visiems sluoksniams, kurie, keičiantis gyvenimo aplinkybėms, galėtų judėti į priekį, galėtų didėti jų algos, tokios galimybės sustabdomos. Mat Konstitucinis Teismas išaiškino, kad skirtumas tarp žemesniųjų sluoksnių ir teisėjų algų privalo išlikti didelis. Kad ir kaip žemieji sluoksniai norėtų geriau gyventi, valstybė to negalės leisti, nes tada ir teisėjų gyvenimo lygis privalėtų gerėti. Kitaip tariant, šituo Konstitucinio Teismo sprendimu yra užfiksuota socialinė nelygybė. Tai yra didžiulė žala mūsų socialinei raidai, mūsų ekonomikai, nes iš jos atėję finansai turi būti paskirstomi pagal tą proporciją.

- Ar nėra neteisinga, kad rūpinamasi tik viešojo sektoriaus atstovų algų grąžinimu į buvusį lygį, tačiau valstybė nesuka galvos, kad kitų algos į jį grįžtų?

- Valdžios atstovai ir nesako, kad kitiems negalima didinti. Tačiau jei apačiai padidinsi šimtu litų, tada viršui reikėtų algas didinti tūkstančiais, kad būtų išlaikyta Konstitucinio Teismo konstitucine norma paversta proporcija. Privatus sektorius valstybiniam sektoriui neįdomus. Mechanizmas, kurį valdo politinis ir teisinis elitas, yra pirmiausiai save aptarnaujantis mechanizmas. Privatus sektorius paliktas savireguliacijai: tegul jie daro ką nori, tvarkosi kaip nori. O mokesčiai renkami ir pajamos skirstomos taip, kad valstybės sektorius tik nenuskriaustų savęs.

- Konstitucinis Teismas įpareigojo ne tik grąžinti teisėjų, valdininkų algas į buvusį iki krizės lygį, bet ir išmokėti kompensacijas už tą laiką, kai algos buvo sumažintos, nes esą buvo pažeisti viešojo sektoriaus darbuotojų lūkesčiai. Kodėl niekas nepagalvoja, kad ir kiti turi lūkesčių ir jie buvo pažeisti?

- Visus lūkesčius turi tie, kas turi valdžią. Svarbiausi yra politinio elito, teisėjų ir ypač aukštosios valdininkijos lūkesčiai. Visa kita - antraeilis klausimas. Tokia jau pas mus yra įteisinta samprata.

- Bet juk valstybė neturi pinigų, yra prasiskolinusi. Reta šeima, kuri yra įklimpusi į skolas, didins savo išlaidas...

- Supraskime, kad valstybės skola gula ant mokesčių mokėtojų pečių, o labiausiai - ant vargingojo ir vidutinio sluoksnio. O tie, kas skolinasi ir dalijasi, yra aukštasis sluoksnis. Jis jokiu savo turtu ir ateitimi neatsako. Jie dalijasi tarp savęs ir dalija saviems. Valstybės skolos dydis jiems nesvarbus. Jiems svarbu gerai gyventi dabar.

- Per krizę politikai šnekėjo apie būtinybę solidarizuotis, visiems susiveržti diržus. Kur čia solidarumas, jei privatus sektorius iš tikrųjų susiveržė, o viešojo sektoriaus darbuotojai už tą susiveržimą dar gaus ir kompensacijas?

- Kai Lietuvoje kalbama apie solidarumą, tai yra tik demagogija, skirta galimai įtampai sumažinti. Politikai galvoja, kad gali kilti kokių nors neramumų, žmonės ims griežtai reaguoti. Todėl demagogija ir reikalinga. Tačiau realiai jokių veiksmų, kad būtų mažinama socialinė atskirtis, nedaroma, jokio solidarumo nėra ir nebus.