Pati kova prieš smurtą tapo smurtu

REALYBĖ. Lietuvoje dažnai rengiamos akcijos prieš smurtą šeimoje, tačiau valstybė su smurto priežastimis nenori kovoti. Akcijos - paprasčiau. Dainiaus Labučio nuotr.

Policija nebespėja suktis

Tai, kaip sekasi įgyvendinti naująjį įstatymą, vakar apžvelgė Seimo narė Dalia Kuodytė, kuri vadovavo darbo grupei, kūrusiai minėtą teisės aktą. Pristatyme dalyvavo Policijos departamento, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visuomeninių organizacijų atstovai.

Svarbiausia paskelbta naujiena - sausio-rugsėjo mėnesiais policija sulaukė daugiau kaip 15 tūkst. iškvietimų dėl smurto šeimose. Dėl 5,5 tūkst. atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai, dar dėl maždaug 6,5 tūkst. iškvietimų sprendimai nepriimti, o maždaug 3 tūkst. pranešimų buvo su smurtu visiškai nesusiję, todėl ikiteisminiai tyrimai nėra ir nebus pradėti. Beje, net pati D.Kuodytė pripažino, kad įstatymas yra tobulintinas.

Neduoti pinigų yra smurtas

Iš tikrųjų teisės akte yra daug stulbinamų ir sveiku protu sunkiai suvokiamų dalykų. Pavyzdžiui, pareigūnai ikiteisminį tyrimą privalo pradėti net ir tada, kai nėra tikros ar tariamos aukos raštiško pareiškimo. Užtenka net anonimiško skambučio, tegu ir melagingo, ir policininkai privalo prisistatyti į incidento vietą.

Dar keistesnis įstatyme yra smurto artimoje aplinkoje apibrėžimas. Smurtas - tai „veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis“. Kitaip tariant, vyras į žmoną piktai pažiūrės, ir jau galės būti apkaltintas psichiniu poveikiu, tai yra, smurtu. Arba žmona neduos vyrui pinigų alui, ir šis jau turės teisę kreiptis į policiją ir net siekti, kad žmona būtų iškeldinta iš namų, jai net gal būtų uždrausta kontaktuoti su „auka“.

Su priežastimis nekovojama

„Iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, palyginti su metų pradžia, mažėja. Paklausiau pareigūnų, kodėl taip yra: ar smurto apskritai mažėja, ar žmonės rečiau kreipiasi, nes, pavyzdžiui, nenori kreiptis, gauna nekokybišką pagalbą. Tai man sakė, kad įstatymas suveikė kaip prevencinė priemonė ir smurto atvejų mažėja. Aišku, yra ir kitokių priežasčių“, - vardijo D. Kuodytė.

Beje, kai įsigaliojo įstatymas, policija jam vykdyti papildomai negavo nė vieno cento ir šiemet pareigūnai į buitinius konfliktus vyksta naudodami kitiems reikalams numatytas lėšas. Pinigų nenumatyta ir kitų metų valstybės biudžete.

Parlamentarė šventai įsitikinusi, kad įstatymu visiškai nėra perlenkta lazda, nors, pavyzdžiui, pernai gegužę jį tvirtinant Seime jau Anapilin iškeliavęs Seimo narys Julius Veselka pateikė taiklų pavyzdį, kodėl reikėtų balsuoti prieš.

„Na ir keistenybė: grįžta vyras iš komandiruotės, randa pas žmoną meilužį ir „įkala“ meilužiui, ir vyrą išvaro iš namų, o meilužis su žmona lieka gyventi. Ne, gerbiamieji, nebalsuosiu. Prieš balsuosiu“, - sakė J. Veselka.

Anot D. Kuodytės, dar vienas trūkumas - kad Lietuvoje kovojama su smurto pasekmėmis, o ne priežastimis: nėra patvirtinta jokia prevencinė programa, kuria visuomenė būtų šviečiama netolerancijos smurtui tema.

„Tačiau visko dar tik pradžia“, - situaciją bandė sušvelninti D.Kuodytė.

Patruliai išnyko

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla sakė, kad penktadaliu atvejų dėl iškvietimų, susijusių su smurtu šeimoje, ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, nes paprasčiausiai nebuvo jokio smurto.

„Labai dažnai būna iškvietimų esą dėl buitinio smurto ir mes tai iškart užfiksuojame. O kai nuvykstame, paaiškėja, kad iškvietimas buvo dėl visuomeninės rimties trikdymo, dainų, garsų sklidimo iš gretimo buto, šūkaliojimo, alkoholinių gėrimų vartojimo ir t.t. Aišku, būna ir melagingų pranešimų. Tačiau už tai taikome atsakomybę ir baudžiame“, - paaiškino R. Požėla.

Pareigūnas patvirtino, kad naujam įstatymui įgyvendinti neskiriama nė cento, todėl policija tai daro iš savo pačios rezervų.

„Taip ir verčiamės. Nukenčia įvairios funkcijos. Turbūt plika akimi matyti, kad mūsų patruliavimas yra daug mažesnis. Mažiau pajėgų galime skirti eismo kontrolei, nes maždaug kas trečias pranešimas yra būtent apie buitinį smurtą. Jei nuvykus į įvykio vietą skundas pasitvirtina, tai reikia smurtautoją kartu išsivežti ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. O tai reiškia, kad pareigūnas tuo metu nevykdo kitų funkcijų. Įstatymo reikėjo, tačiau ne tokio. Jį reikėtų suderinti su baudžiamaisiais įstatymais. Pavyzdžiui, Baudžiamajame kodekse neturime atskiro straipsnio apie smurtą šeimoje. Kainuoja ne tik ikiteisminių tyrimų vykdymas, benzinas važiuojant į įvykio vietą, bet ir teismų sprendimų vykdymo kontrolė, kuri kažkodėl pavesta mums. Iškeldinimą, pavyzdžiui, pavesta atlikti mums, o ne antstoliams, kaip civilinėse bylose. Mes turime ir užtikrinti, kad asmuo nesiartintų prie nukentėjusio“, - dėstė R. Požėla.

Įstatymu piktnaudžiaujama

Anot jo, didžiausia problema pareigūnams - atskirti, ar iškvietimas yra dėl tikro smurto, ar tėra tik bandymas išspręsti turtinius bei kitus ginčus.

„O tokių atvejų neretai būna“, - konstatavo policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Pasak jo, labai trūksta ir visuomenės švietimo. Ne tik socialinių reklamų, kad smurtauti negražu, bet ir informavimo apie galimas to pasekmes.

„Dažnai susiduriame, kad smurtautojas net nesuvokia situacijos rimtumo, nežino, kad dėl to gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas“, - sakė R. Požėla.