Paskutinis darbas prieš žiemą

Norint suprasti balinimo esmę, reikia prisiminti, kad žievė medžiui yra tarsi oda žmogui. Ji pirmoji turi atlaikyti visas nepalankias išorės sąlygas. Jų nemažai - didelis temperatūros svyravimas, graužikų dantys, kenkėjai. Anot Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjo Dariaus Kviklio, viena iš svarbiausių priežasčių balinti medelius rudenį - temperatūrų svyravimas, kurį medeliai patiria ankstyvą pavasarį, saulei ėmus kopti aukštyn. Saulė intensyviausia būna vasario pabaigoje ir kovo pradžioje. Dieną užuovėjoje tamsius medžių kamienus saulė sušildo iki 18-20 laipsnių, o naktį oras atšąla ir tada žievė sutrūkinėja. O kai sutrūkinėja, atsiranda problemų, ligų. Jos skurdina medžius, mažina derlių. Sodininkai sako, kad balta kalkių spalva ne tik atmuša saulės spindulius, bet neleidžia kamienui įšilti iki temperatūros, kai medis pažadinamas. Balintas medis pavasarį nubus šiek tiek vėliau, žydėti pradės vėliau, gal net pralauks šalnas, kurios nenuskabys žiedų.

„Kas balina medžius prieš Velykas, tie tik papuošia sodą. Naudos iš to jokios. Balinti reikia iš rudens, spalio pabaigoje ar lapkritį. Lietūs praeis, medžiai pradžius ir reikia juos balinti, kad tas baltumas išsilaikytų iki vasario ar kovo. Rekomenduojame jau dabar susirasti platų teptuką, kas dar nespėjo įsigyti, priemonių - kalkių mišinio, fungicidų. Priemonių yra įvairių. Vienos jau būna paruoštos, su vario preparatais. Varis labai gerai, nes senesnių medžių žievėje žiemoja daugelio ligų pradų, sporų. Ir kenkėjai žiemoja. Šiuo metu nubalindami medžius mes jų vystymąsi pristabdysime“, - sakė sodininkystės specialistas D.Kviklys.

Nemažai sodininkų įsitikinę, kad jaunų medelių balinti negalima, nes tai gali nudeginti jautrią žievę. Ar tai tiesa? Pasak mokslininko, kaip ir įprasta, problema - dvejopa. Nėra jokių abejonių, kad didelė kalkių koncentracija kenkia jaunai žievei, tačiau to galima išvengti. Perpus sumažinkite kalkių kiekį, kamienus dažykime baltais emulsiniais ar akriliniais dažais, nepamiršdami įmaišyti kokių nors chemikalų prieš ligų sukėlėjus. Nepakenktų prieš balinimą senesnių medžių kamienus „pašukuoti“ metaliniu šepečiu, nuvalyti žievės atplaišas, samanas. Jaunesnius medelius užtenka ir šiurkštesniu audeklu pašiūruoti. Prieš valant medžius reikėtų po jais ką nors pakloti, kad nubyrėjusias žieves, po kuriomis gali slėptis ligų ar kenkėjų užuomazgų, galėtume išsinešti iš sodo. Geriausia jas sudeginti. Anot specialisto, yra ir kitokių, profesionalių priemonių. Saugant medelius nuo nepastovių orų jos užtepamos ant kamienų. Susidariusi gumuota plėvelė plečiasi kartu su medeliu keletą metų. Yra tokių obelų, trešnių veislių, kurių žievė linkusi trūkti nuo menkiausių pasikeitimų, nereikia nė žiemos. Kur tik trūkinėjimai - ten ir augalų ligos, vėžys. Todėl lepesnius medelius kai kurie sodininkai pataria balinti ir vidurvasarį.

Pasak D.Kviklio, iš rudens pasodintam medeliui, kol jis dar rykštelė, pavasario orų kaita didelio poveikio neturės, bet jei medelis pasodintas pavasarį, balinti jau patartina.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“