Partijoms turtų negana

Praėjusią savaitę D.Grybauskaitė registravo pataisas, kuriomis siūlo uždrausti partijas finansuoti juridiniams asmenims, sumažinti maksimalią fizinių asmenų aukos sumą ir supaprastinti smulkių aukų partijoms priėmimo tvarką. Ji priminė, kad Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje partijų juridiniai asmenys nefinansuoja.

„Kodėl mūsų politikai kitokie? Ar jiems daugiau reikia? - stebėjosi šalies vadovė. - Biudžete ir taip jau yra numatyta 5 mln. litų. Jeigu partijos dirba žmonėms, tai žmonės ir turėtų finansuoti partijas, o jeigu partijos nenori dirbti žmonėms, o nori dirbti kitiems, tai galbūt ir atsikalbinėja iki šiol.“

Premjeras nepasotinamas

Prezidentė pataikė kaip pirštu į akį. Iškart po jos teiginių premjeras A.Kubilius iš tikrųjų ėmė atsikalbinėti. „Yra numatytas biudžetinis finansavimas įstatyme ir manau, kad jeigu būtų ribojamas juridinių asmenų finansavimas, tai, be abejo, reikėtų ieškoti būdų, kaip sudaryti tokias aplinkybes, kad valstybė daugiau prisidėtų prie partijų finansavimo“, - dėstė A.Kubilius.

Pusė pajamų - biudžetinės

Griežtinti partijų finansavimo tvarką buvo bandoma keletą kartų, tačiau parlamentarai, kurie beveik visi priklauso partijoms, ne tokie kvaili, kad iš savęs atimtų sotų kąsnį.

„Žinoma, pritarčiau prezidentės siūlymams, tačiau premjero siūlymas tokiu atveju didinti dotacijas būtų labai nepopuliarus. Geriau žmonės galėtų dalį iš tų 2 proc. partijoms pervesti savu noru“, - sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Anot jo, ir pernai, ir šiemet partijoms skirta po 5,498 mln. litų dotacijoms. Be to, pernai keli milijonai papildomai išdalinti kaip kompensacijos už per Seimo rinkimus patirtas išlaidas. Valstybės lėšos sudaro apie 60 proc. partijų pajamų.

Pasibaisėjo A.Kubiliumi

Liberalų vadovas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis suvokia, kad A.Kubilius, kurio apetitas valstybės pinigams yra nepasotinamas, šiek tiek nusišnekėjo.

„Mes pritartume prezidentės pataisoms, tik manome, kad tada turėtų būti suvienodintos partijų finansavimo iš biudžeto taisyklės, nes dabar didžiausios partijos gauna daugiausia. Taip pažeidžiama galimybė konkuruoti, pažeidžiama Konstitucija, nes nesudaromos vienodos sąlygos dalyvauti politikoje. Dėl didesnių dotacijų - tai reikia rodyti solidarumą su žmonėmis ir jų nedidinti“, - dėstė E.Masiulis.

Partijos už paramą turi atidirbti

Vytautas DUMBLIAUSKAS, politologas, humanitarinių mokslų daktaras:

Pritariu, kad juridiniams asmenims reikia uždrausti finansuoti politines partijas. Juk dažniausiai būna taip, kad verslo grupės, parėmusios partijas, vėliau reikalauja sau palankių sprendimų.

Idealiausia ir skaidriausia būtų palikti tik finansavimą iš biudžeto. Aišku, žmonės piktinsis, nes ir taip trūksta pinigų, bet tai būtų skaidriausia. O nario mokesčio didinimas problemos neišspręs, nes pajamos iš jo sudaro 2-9 proc. partijos pajamų (kai kurios partijos iš viso neima partijos mokesčio, - aut. past.). Sutinku, kad partijų tikslas siekti valdžios, o žmonės į jas stoja dėl valdžios, tačiau ne visi į ją patenka.

Gal būtų galima leisti žmonėms dalį pajamų mokesčio pervesti partijoms. Tačiau svarbiausia, kad būtų uždrausta verslininkų parama, nes į valdžią patekusios partijos turi derinti interesus, o ne dirbti tik verslui.