Štai mūsų policija atsisakė tirti išpuolį prieš rašytoją, filosofą Vytautą Rubavičių. Nebijantis kritikuoti valdžios vyras sulaukė grasinimų susidoroti, „pakasti“. Grasinimai reiškiami naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, yra įtarimų, kad V.Rubavičius stebimas, sekamas realiu laiku. Tačiau policijos dėmesio tai nepatraukė.
Jeigu pareigūnai į viską žiūri griežtai pagal įstatymą ir šie grasinimai jiems atrodo nerealūs (t.y. policija nemano, kad juos kas nors kėsintųsi įvykdyti), tuomet turėtų paaiškinti V.Rubavičiui, taip pat ir visuomenei, kas vyksta. Jeigu aš ar jūs pradėtume gauti grasinamas žinutes, kompiuterio ekrane matytume bauginančius užrašus, turėtume reaguoti ramiai? Paprasčiau sakant, turėtume nereaguoti ir laukti... kol grasinimai taps realybe? Ne! Policija išlaikoma iš mūsų kišenės, todėl mes reikalaujame, kad ji atliktų savo darbą sąžiningai. O ne nurašytų viską išgąsčiui ar perteklinėms emocijoms.
Iš atminties neišdyla 2013 metų pradžioje Klaipėdos rajone įvykdytas kraupus nusikaltimas. Tuomet policija nereagavo į moters prašymą padėti, kai smurtavo jos vyras, priskyrė šį pagalbos šauksmą nesvarbiai kategorijai. Po penkių valandų pabeldę į jos namų duris rado moterį, keturių vaikų mamą, nužudytą. Tuometinis generalinės policijos komisaras Saulius Skvernelis pripažino, kad žmogžudystė įvyko dėl netinkamos pareigūnų reakcijos. Todėl kyla klausimas - kokios išvados padarytos? O gal „Ginti. Saugoti. Padėti“ yra tik skambus šūkis?
Rašyti komentarą