Pagaliau susitraukė valdžia

Nauja valdžia - nauji vėjai. Tokį posakį pateisinti skuba naujai išrinktos Vilniaus ir Kauno miestų tarybos. Sostinės politikai jau priėmė sprendimą iš 937 savivaldybės administracijos darbuotojų palikti 874. Tiesa, anksčiau buvo planuota jų skaičių sumažinti iki 830. Kaunas planuoja darbuotojų skaičių sumažinti maždaug penktadaliu. Dabar jų yra apie 760.

Pasikeitus Seimo kancleriui, naujoji kanceliarijos vadovė Daiva Raudonienė pokyčius žada ir čia. Dabar iš 502 jos darbuotojų net 76 eina vadovaujamas pareigas. D.Raudonienė planuoja pertvarkyti departamentus ir skyrius bei palikti apie 50 vadovų. Žmonės atleidinėjami nebus, jiems bus pasiūlytos kitos pareigos. Kanclerės teigimu, reformos esmė yra ne sutaupyti, o pasiekti, kad būtų dirbama kokybiškiau, nes kai tiek daug vadovų, trūksta koordinacijos ir stringa net paprasčiausi darbai. Tiesa, Seimo konservatorių frakcija stoja piestu prieš tokią pertvarką, mat esą panaikinus ar sujungus kai kuriuos departamentus parlamentarams bus sunkiau dirbti.

Kaipgi optimizacija vyksta Vyriausybei pavaldžiose institucijose? Vyriausybės kancleris, Viešojo valdymo tobulinimo komisijos, labiau žinomos Saulėlydžio komisijos vardu, pirmininkas Alminas Mačiulis tvirtina, kad neblogai. Be to, pasak jo, visai realu, kad ir savivaldybės savo veiklą optimizuoja, reaguodamos į komisijos rekomendacijas, nors savivaldai komisija nurodinėti negali.

„Mes nuolat diskutuojame apie viešojo sektoriaus optimizavimą, apie būtinybę mažinti institucijų skaičių. Gal į tokias rekomendacijas ir buvo atsižvelgta“, - svarstė A.Mačiulis.

Štai Saulėlydžio komisija vienu svarbiausių sprendimų įvardijo mažų biudžetinių įstaigų, turinčių iki 20 darbuotojų, sujungimą. Iki šių metų pradžios Vyriausybė jau buvo priėmusi sprendimus dėl sutikimo reorganizuoti 21 mažą įstaigą.

„Aišku, jungimas užtrunka, nes reikia keisti įstatymus, Seime pradedama diskutuoti, siūlymai grąžinami Vyriausybei tobulinti ir t.t. Tačiau procesas vyksta. Aišku, vyksta diskusijos ir su ministerijomis, bet aš to nevadinčiau pasipriešinimu. Viešojo valdymo reformą būtina tęsti ir ji yra tęsiama. Tik nesupraskite klaidingai: tai nereiškia, kad įstaigos bus uždarinėjamos. Jei bent viena būtų uždaryta, tai jau būtų didžiulė problema, nes paaiškėtų, kad jų funkcionavimo prasmės net nebuvo. Kalbame apie funkcijų išgryninimą, dubliavimo išvengimą, sujungimą į vieną. Tarkime, regioniniai padaliniai, turintys juridinį statusą, turi savo vadovą, buhalterį ir t.t. Tai juos logiška jungti į vieną centrinę administraciją. Tarkime, 10 visuomenės sveikatos centrų jungiami į vieną, regiono aplinkos apsaugos departamentai jungiami į vieną. Tai nereiškia, kad jie naikinami. Tiesiog bendrosios funkcijos perduodamos į centrą. Taip ir lėšos sutaupomos (nes atsisakoma pareigybių, vykdančių bendrąsias funkcijas, tokių kaip pavaduotojai, finansininkai ir pan.), ir išgryninamos funkcijos“, - teigė A.Mačiulis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“