„Siekiant stiprinti pabėgėlių integracijos procesus, Užimtumo įstatymo pakeitimais leista subsidijuoti darbdavius, įdarbinančius prieglobsčio gavėjus, Vyriausybės nutarimu numatyta kompensacija būsto nuomai, didžiosiose savivaldybėse įkurti trys užsieniečių integracijos centrai, kuriuose teikiamos kompleksinės integracijos paslaugos bei žengti kiti svarūs žingsniai“, - tarptautinės konferencijos metu sakė L.Kukuraitis.
Pasak ministerijos, konferencijoje buvo analizuojamos priemonės, skirtos įtraukti jaunimą į pabėgėlių integraciją savivaldos, šalies ir tarptautiniu lygmeniu.
Psichologas Mykolo Romerio universiteto profesorius G.Navaitis stebisi ne tuo, kad politikai, siekiantys savų tikslų, nori pasinaudoti jaunimu, bet pačiais tikslais.
„Aš nematau jokių apčiuopiamų daugiakultūriškumo pranašumų. Sutinku, kad tie, kurie vardija pranašumus, atsako: pažiūrėkite, kiek Lietuvoje atsirado visokių įvairaus stiliaus japoniškų, kiniškų restoranų. Šitam pranašumui pritariu ir pritariu daugiakultūriškumui kulinarinėje sferoje. Kitose sferose nesu nei girdėjęs argumentų, nei man pačiam jokių pranašumų nepavyko įžvelgti“, - neslėpė G.Navaitis.
Anot jo, pavyzdžiui, į JAV atvykstantys žmonės tampa amerikiečiais, bet ten atvažiuojantys ir nori tapti amerikiečiais.
„Tiems žmonėms, kurie nori tapti lietuviais, reikia padėti integruotis, kad jie taptų lietuviais. Tačiau didžioji problema yra ne ta, kad yra mažai norinčių prisidėti prie pabėgėlių integracijos ir juos pozityviai priimti, o ta, kad iš pabėgėlių nėra įsipareigojimo ir noro tapti lietuviais ir Lietuvos kultūros, lietuviško mentaliteto dalimi. Tokių nėra arba yra tik vienetai. Todėl man asmeniškai nėra aišku, ko mes siekiame. Kol kas girdžiu, jog svarbiausia, kad jiems būtų rastas darbas. Tačiau, mano nuomone, vien tai nėra integracija į Lietuvos visuomenę. Todėl neaišku, ar mes norime, kad tie žmonės Lietuvoje tik ramiai pralauktų, kol baigsis karai jų tėvynėse, ar norime, kad taptų lietuviais. Tai diskusijų vertas esminis klausimas. Jo neišsprendus, visi kiti klausimai tampa labai mįslingi“, - kalbėjo psichologas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad Čekija, Lenkija, Vengrija, dabar net ir Vokietija bei kitos šalys pabėgėlių nori kuo greičiau atsikratyti ir kuo mažiau jų įsileisti, o Lietuva elgiasi priešingai.
„Tačiau dėl mūsų pabėgėlių aš nematau didelės problemos, nes jie iš mūsų išvažiuoja. Ar tai blogai ar gerai? Jei norime, kad jie taptų lietuviais, jie pabandė ir nepasisekė - tada tai yra blogai. O jei žmogus pas mus rado tik laikiną prieglobstį, o po to išvažiavo ten, kur jam geriau nei Lietuvoje - tada nuostabu. O dėl jaunimo įtraukimo į integracijos procesus... Jei mes sutartume, kad mūsų pagrindinis tikslas yra kuo daugiau pabėgėlių paversti lietuviais ir pasiekti, kad visuomenė būtų jiems kuo pakantesnė, tada jaunimo įtraukimas būtų labai logiškas. Jei ne - tada tai sunkiau paaiškinama“, - akcentavo G.Navaitis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą