Norvegijos lietuvius išgąsdino ir prisiminta sienų kontrolė

Dvigubo teroro akto įvykdymu kaltinamo ir kaltę prisiimančio norvego Anderso Behringo Breiviko tikslas, anot jo paties, buvo išgelbėti Europą nuo musulmonų užkariavimo. Žinių apie žudynes srautuose Lietuva minima ne kartą - manoma, kad 32 m. A. B. Breivikas turi draugų lietuvių, merginą iš mūsų šalies bei čia anksčiau lankėsi.

Lietuviai nenukentėjo

Norvegija - viena iš užsienio šalių, į kurią gana dažnai emigruoja lietuviai. Pernai išvykimą iš tėvynės deklaravo beveik 84 tūkst. tautiečių, 6 proc. jų emigravo būtent į šią šalį. Žinia, išvykimą deklaruoja ne visi, o emigruojančių srautai į Norvegiją nuolat didėja.

Šioje šalyje veikia bent kelios mūsiškių bendruomenės, tačiau Užsienio reikalų ministerijos turimais duomenimis Lietuvos piliečių tarp nukentėjusiųjų ar žuvusių per smurto išpuolius nebuvo.

Po žudynių interneto forumuose Norvegijoje gyvenantys lietuviai pastebėjo, kad iš karto po sprogimo sutriko telefono ryšys ir buvo neįmanoma paskambinti į Lietuvą. Tautiečiams kėlė nerimą ir tai, kad šeštadienio naktį per televiziją kalbėdamas Norvegijos premjeras Jensas Stoltenblergas pareiškė apie šalies planus atkurti sienų kontrolę Šengeno zonos šalyse.

Tai "Vakarų ekspresui" patvirtino ir lietuvė Lina Spokas, gyvenanti už 500 km į vakarus nuo Oslo esančiame Hordalando mieste.

"Vos pasirodė žinios apie sprogdinimą, pasklido kalbos, jog tai teroro išpuolis, kurio kaltininkas - Libijos lyderis Muammaras Gaddafis, iš karto imta kalbėti apie valstybinių sienų uždarymą arba kontrolės sugriežtinimą", - rašė savo laiške ji.

Anot Linos, Norvegijoje gyvenantys lietuviai yra tiek pat priblokšti kaip ir vietiniai, net diskusijos nelabai vyksta - visi pritaria bendrai nuomonei, jog tai, kas įvyko, yra be galo siaubinga. Siaubingiausia, kas nutiko Norvegijoje nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Tačiau gyvenimas nestoja, tad po diskusijų apie žudynes prasideda įprastos kasdieninės kalbos.

Be panikos

"Mes nuo Oslo tolokai gyvename, tarp lietuvių ir vietinių panikos po šių įvykių nebuvo, pastebėjau tik tai, kad mieste žmonių buvo žymiai mažiau nei įprastai. Bet dabar yra atostogų metas, daug išvykusių, gamyklose norvegų nėra, dėl to jų gal ir nesimato. Visose įstaigose dega žvakutės, vidurdienį buvo tylos minutė", - vakar pasakojo jau ne vienerius metus Norvegijos mieste Vestnese (530 km į šiaurę nuo Oslo) dirbantis klaipėdietis Laurynas Norkus.

Vyro teigimu, po tragedijos darbotvarkė jo kompanijoje nesikeitė.

Kartu su juo šiame Norvegijos krašte dirba daugiau žmonių iš Klaipėdos bei kitų Lietuvos vietų.

Anot klaipėdiečio Virginijaus Uginto, kalbėdami tarpusavyje lietuviai daugiausiai nuogąstavo dėl to, kad nebūtų atkurta sienų kontrolė ir važiuojant į šią šalį nereikėtų darytis vizų.

Stebina galima bausmė

Vietos spaudoje, televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse sunku rasti kitų žinių - visas dėmenys nukreiptas į A. B. Breiviką, interneto portaluose sukurtos specialios skiltys, kuriose galima pareikšti užuojautą žuvusiųjų artimiesiems, dalintis mintimis apie tragediją.

L. Norkų stebina žinios, kad įtariamajam pagal Norvegijos įstatymus gresia tik 21 metai nelaisvės, o atsakomybę už sprogdinimą ir žudynes prisiėmęs norvegas "dar savo teisių reikalauja".

Pasak L. Spokas, žinia, kad tai norvego darbas, šokiravo visus, įvykiai dažniausiai apibūdinami žodžiais "protu nesuvokiama", "neįtikėtina", "siaubinga" ir pan. Daugiausiai kalbama apie įvykius Utojos saloje.

Į teismą vakar atgabentas 32 m. amžiaus A. B. Breivikas prisipažino įvykdęs teroro aktus. Tuo metu kai kuriuos Norvegijoje gyvenančius lietuvius stebina, kad įtariamajam gresia tik 21 metai nelaisvės.

"Tiesioginės grėsmės žmonės čia nejautė, tačiau nelabai randu tinkamo žodžio apibūdinti, kaip gyventojai yra šokiruoti. Paaiškėjo, kad viena mergaitė, kuri laikoma dingusia be žinios, gyveno toje komunoje (Norvegijos administracinis vienetas. - Aut. past.), kurioje aš dirbu. Daug apie ją kalbama, visi tikisi, kad ji dar atsiras, nors visi suvokia, kad šansų mažai", - pasakoja lietuvė.

"Kai 12 valandą buvo paskelbta tylos minutė, buvau prekybos centre, galima sakyti, minutei sustojo viskas. Didžiulė tragedija, kuri sukrėtė visus. Žinant, kad Norvegija labai rami šalis, didžioji dauguma norvegų be galo tolerantiški, niekas nesitikėjo ko nors panašaus... Daug padrąsinimo žodžių sulaukiama iš valdžios atstovų, kad tauta išgyvens. Bažnyčios atviros, miestuose buriasi žmonės, degina žvakeles. Jaučiamas bendrumas", - apie niūrią dabarties kasdienybę pasakojo L. Spokas.

"Gelbėjo nuo musulmonų"

Dvigubo teroro akto įvykdymu kaltinamo norvego A. B. Breiviko tikslas, anot jo paties, buvo išgelbėti Europą nuo musulmonų užkariavimo. Tai vakar pareiškė Oslo apygardos teismo teisėjas Kimas Hegeris, pasibaigus posėdžiui dėl teroristo kardomojo įkalinimo.

"Atakų tikslas buvo duoti ženklą žmonėms", - sakė A. B. Breivikas per posėdį.

Anot jo, jis norėjo sutrukdyti verbuoti naujus narius į Norvegijos darbininkų partiją, kurią apkaltino "masiniu musulmonų importu".

"Norvegijos darbininkų partija išdavė šalį", - teigė A. B. Breivikas, kurio žodžius žurnalistams pacitavo teisėjas.

Norvegui pateikti kaltinimai pagal straipsnį "terorizmas ir teroristinė veikla". Jam inkriminuojamas susidorojimas jaunimo stovykloje Utojos saloje ir sprogdinimas Osle, per kuriuos pirminiais duomenimis žuvo 93 žmonės. Tačiau Oslo policijos vadovas Oysteinas Maelandas pareiškė, kad išpuolių aukų skaičius gali būti sumažintas. Pareigūnas atkreipė dėmesį į sudėtingą darbą identifikuojant aukas bei renkant duomenis apie dingusiuosius. Galbūt, anot jo, pradžioje pateikti skaičiai buvo per dideli. Vakar vakare jau pranešta, kad per sprogimą Osle žuvo aštuoni žmonės, o Utojos saloje buvo nušauti 68 žmonės.

Kartu aiškėja vis naujų detalių apie žudynes Utojoje. Medikų duomenimis, nusikaltėlis naudojo specialias kulkas, kad padarytų aukoms maksimalią žalą.

"Aš niekada anksčiau nesu matęs tokio tipo šautinių žaizdų", - sakė 16 sužeistųjų operavęs chirurgas Colinas Poole.

Tarp šiurpių žudynių Norvegijos Utojos saloje aukų yra ir Norvegijos princesės Metės Marit netikras brolis. 51 m. policininkas Trondas Bernstenas buvo nušautas, kai mėgino apsaugoti savo dešimtmetį sūnų. T. Bernsteno tėvas buvo vedęs Metės Marit motiną.

Žudikas per apklausą policijoje prisipažino norėjęs nužudyti buvusią Norvegijos ministrę pirmininkę (1981-1996 m.) Gro Harlem Brundtland, kuri laikoma šalies socialdemokratų simboliu. Buvusi premjerė penktadienį jaunimo sąskrydyje saloje pasakė kalbą. Tačiau kai Utojoje pasirodė žudikas, ji jau buvo išvykusi.

32 metų amžiaus A. B. Breivikas per pirmąjį teismo posėdį prisipažino įvykdęs teroro aktus. Jam paskirta laikina kardomoji priemonė - jis bus laikomas suimtas 8 savaites. A. B. Breivikas bus laikomas vienutėje. Jam draudžiama gauti laiškus arba laikraščius, jo taip pat nebus galima lankyti. Vėliau šį terminą planuojama pratęsti. Galimas daiktas, kad pats teroristo teismas prasidės ne anksčiau kaip po metų.

Pasiekė Lenkiją ir Prancūziją

Vakar paaiškėjo, kad A. B. Breivikas per internetą pirko Lenkijoje 300 gramų natrio nitrito. 10 eurų vertės pirkinys buvo įsigytas pernai gruodį, už jį buvo sumokėta banko kortele. Be to, toje pačioje firmoje jis užsisakė 150 kg aliuminio miltelių ir sumokėjo už juos.

Lenkijos vidaus saugumo agentūra pranešė, kad šalyje įsigytos cheminės medžiagos "nėra nelegalios". Šių prekių pardavėjas byloje figūruoja tik kaip liudytojas.

Tuo metu pasirodę gandai apie kratą A. B. Breiviko tėvo namuose Prancūzijos pietuose buvo neteisingi. Tai vakar pareiškė Karkasono miesto prokuroras Antoine Leroy.

"Žandarai budi prie jo namų Kurnanelyje tik preventyviais tikslais, kad apsaugotų Breiviką", - sakė pareigūnas.

Anot jo, kariškiai iš Svetimšalių legiono lankėsi Breiviko namuose dėl to, kad vienas iš jų buvo vertėjas.

A. B. Breiviko tėvas, buvęs diplomatas, dabar pensininkas, kartu su savo antrąja žmona namuose yra saugomas žandarų. Jis daug metų nesimatė su savo sūnumi, o apie tėvynėje įvykusią tragediją sužinojo internete. Jis atsisakė atsakinėti į žurnalistų, užtvindžiusių šį mažą miestelį, klausimus. Jo antroji žmona taip pat nieko negali papasakoti apie tragediją, kadangi niekada nėra mačiusi savo posūnio.

"Nebuvo laiko galvoti"

Vos už šimto metrų nuo sprogimo Norvegijoje vietos įsikūrusioje dienraščio "Dagsavisen" redakcijoje dirbantis žurnalistas Amundas Trelevikas naujienų agentūrai ELTA pasakojo, kad nors redakcija yra septintajame devynaukščio aukšte, per sprogimą, kuris įvyko 15.30 val. vietos laiku, išdužo maždaug pusė langų. Žurnalistui pasisekė, jis stovėjo nugara atsisukęs į langą, ir pabirę stiklai jo nesužeidė.

"Po sprogimo jautėsi degėsių kvapas, lauke tvyrojo didžiulis dūmų debesis, taigi mes iš karto supratome, kad vyksta kažkas rimto. Kaukiant signalizacijai, pagriebiau savo krepšį, mobilųjį telefoną ir išbėgau pro duris. Nebuvo laiko galvoti. Mes tik bėgome laiptais žemyn", - prisiminė A. Trelevikas.

Žurnalistas prisiminė gatvėje tvyrojusią sumaištį, gatvę, nusėtą langų stiklų, čia sėdinčius krauju paplūdusius žmones, riksmus.

"Mes nežinojome, ką daryti ir ką galvoti, mes buvome beveik paralyžiuoti. Prisimenu, vienas mano kolega paklausė: "Čia filmas? Ar mes sapnuojame?" - pasakojo A. Trelevikas.

Šioje situacijoje nesutriko dienraščio redaktoriai - surinko darbuotojus ir nusivedė tolyn nuo sprogimo vietos.

"Po maždaug pusvalandžio buvo nuspręsta eiti į vyriausiojo redaktoriaus namus. Jis gyvena netoli redakcijos, Oslo centre, ir čia mes įkūrėme naują biurą. Turėjome nešiojamuosius kompiuterius, internetą, tad pradėjome dirbti kaip įprasta. Turėjome parašyti visus straipsnius iki 19 valandos. Per maždaug 2 valandas sugebėjome parengti 24 puslapių laikraštį, kuriame buvo aprašomas tik teroro aktas", - sakė A. Trelevikas.

Jis prisiminė, kad artėjant galutiniam terminui pasirodė žinių apie šūvius Utojoje.

"Išsamios informacijos apie įvykius ten neturėjome iki maždaug 4 valandos ryto. Sekmadienį sudužę redakcijos langai buvo užkalti medinėmis plokštėmis. Mes šlavėme sudužusį stiklą ir rengėme naują laikraštį. Tai pavyko tikrai gerai, tačiau buvo gana keista galvoti apie lauke mus saugančią kariuomenę ir tai, kad didžioji dalis centro tebebuvo užblokuota. Bet kokiu atveju mums viskas gerai, niekas iš mūsų komandos rimčiau nesužeistas", - sakė A. Trelevikas.