Nėra nieko baisiau už karą

Karštieji taškai

Prieš kelias dienas klaipėdietis rašytojas Sergejus Isajevas grįžo iš Izraelio raketų ir bombų sugriauto Libano.

"Vakarų ekspreso" skaitytojai turėjo progą skaityti jo reportažus iš šios šalies. Specialiai mūsų dienraščiui rengtose publikacijose S. Isajevas, literatūriniame pasaulyje žinomas Clandestinus pseudonimu, dalijosi įspūdžiais iš Artimųjų Rytų. Įsigaliojus paliauboms, jis grįžo į Lietuvą.

Tai kas vis dėlto laimėjo karą?

Visų pirma laimėjo taika. Noriu pasakyti, kad aš asmeniškai nei už Izraelį, nei už Libaną, aš - prieš karą.

Bet jeigu žvelgti iš kitos pusės, laimėjo Libanas. Izraelis pralaimėjo vienareikšmiškai. Tai ne tik mano, bet ir daugelio žmonių nuomonė. "Hezbollah" tikslas buvo išvyti žydus iš Libano. Tai jiems, galima sakyti, pavyko.

O Izraelio tikslai buvo susigrąžinti du vargšus pagrobtus kareivius ir sunaikinti "Hezbollah" bei jos lyderį šeichą Hasaną Nasralą. Jiems nepavyko to padaryti. Komentatoriai sako, kad tai didžiausias pralaimėjimas nuo 1984 metų per visus karus, kuriuos kariavo Izraelis.

Kita vertus, karo įprasta šio žodžio reikšme nebuvo. Karo lauke nebuvo dviejų kariuomenių susirėmimo. Tiesiog buvo Libano griovimas raketomis ir bombomis.

Sugriauta daugybė pastatų, smarkiai nukentėjo Libano infrastruktūra. ..

Baisu, kas ten darosi. Tos vietos, kuriose lankiausi dar prieš metus, neatpažįstamai pasikeitė. Jokios nuotraukos negali atspindėti tikrojo vaizdo. Iš vienos pusės visiems reikėtų tai pamatyti, tačiau, kita vertus, geriau niekada to nematyti.

Aš asmeniškai nieko baisiau už karą nežinau, nesu matęs ir turbūt nepamatysiu. Tai baisiausias dalykas, kokį žmonija kartu su velniu galėjo išrasti.

Vakarų šalyse ir čia, Lietuvoje, nemažai žmonių galvoja, kad terorizmas kyla iš islamo religijos. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

Tai antiislamiškoji propaganda. Tokie žmonės apie islamą nieko nežino. Jie nugirsta pavienes frazes, pvz. kad Korane yra tokie žodžiai: žudykite visus krikščionis, kur tik besurasite. Tokių dalykų nėra. Galima viską iškreipti, ištraukus iš konteksto. Net iš Biblijos. Priešingai, krikščionys ir žydai Korane yra pagerbti. Istoriškai taip nutiko, kad jei nebūtų krikščionių, nebūtų ir islamo.

Islamas yra viena didžiųjų pasaulio religijų. Jis neskatina blogio ar neapykantos. Islamas yra taika, o teroristai skleidžia blogį ir neapykantą.

Terorizmas atkeliavo ne iš musulmoniškų šalių. Teroras (angliškai "gąsdinimas, bauginimas") yra smerkiamas nuo pat islamo pradžios.

Vadovaujantis tokia iškreipta logika, būtų galima kalbėti apie budizmo terorizmą (kariniai konfliktai Nepale, Tibete) arba krikščioniškąjį terorizmą (dešimtmečius trukęs smurtas Šiaurės Airijoje).

Nėra islamiškojo terorizmo. Yra tik tarptautinis terorizmas.

Tai ar dabar jau galima Libane tikėtis ilgalaikės taikos?

Karas oficialiai pasibaigė, pabėgėliai grįžta į namus. Tačiau, pasak analitikų, konfliktas toli gražu nepasibaigė, ir pasekmių ilgai laukti nereikės.

Išoriškai viskas gražu. Priešininkai nutraukė ugnį, tačiau, išsiskirstydami po mūšio, vieni kitiems rankų nepaspaudė. Ir jeigu nors kiek nutuokiame apie žydų ir arabų mentalitetą, aišku, kad kitaip ir būti negalėjo.

Izraelio vyriausybė įsiutusi, nes pralaimėjo karą. Izraelyje jau pasigirsta balsų apie "blickrygą" (momentinį karą) - vietoje sausumos operacijų reikia smogti visam Libanui galingą momentinį smūgį iš oro - tuomet arabai uždainuos! Atrodo, kad Izraelis tikrai nesusitaikys su tokia karo pabaiga. O naujam karui pradėti pretekstas visuomet atsiras...

"Hezbollah" lyderis Hasanas Nasrala ramiai sėdėjo požeminiame bunkeryje, o dabar pretenduoja į nacionalinio didvyrio rolę. Jo populiarumas tarp libaniečių išaugo. Jis susilaukė Sirijos aplodismentų ir gali tikėtis Irano finansinės paramos labiau nei bet kada.

Beiruto ir kitų sugriautų miestų gyventojai, grįžtantys namo, situaciją vertina atsargiai. Ar nebus "konflikto" pratęsimo? Kas juos žino, tuo politikus ir analitikus. Juk ne jiems praradus namus tenka gyventi palapinėse ar kartoniniuose nameliuose.

Trumpai kalbant, šis regionas dar ilgai bus nestabilus. Pasaulio visuomenė privalo atidžiai sekti, kad karas nepasikartotų. Sunku prognozuoti, kokia bus ateitis, tačiau iš visos širdies Libanui linkiu taikos.

Džiugas LUKOŠEVIČIUS