Naktinė mokesčių reforma spaudai neleidžia atsitiesti

Net neabejojama, kad 2008-aisiais naktinę reformą įvykdę politikai, po kurios PVM mokesčiai spaudai nuo 5 proc. padidėjo iki 21 proc. bei buvo nuosekliai didinamos autorių įmokos "Sodrai", vykdė gerai apgalvotą keršto akciją ir sąmoningai siekė sužlugdyti spausdintą žodį. Ypač turint omenyje tai, kad interneto erdvę kontroliuoti kur kas patogiau.

Keista, kai dabar šioje reformoje dalyvavę politikai lyg niekur nieko Spaudos dienos proga atsiunčia į redakciją tortą. Jis labiau žeidžia, nei džiugina. Nes tai - tortas su pasityčiojimo prieskoniu.

Laikraščių redaktoriai net neabejoja, kad visai netrukus tie patys politikai jau skins karčius šios reformos vaisius, nes didžiąją dalį Lietuvos spaudos gali užvaldyti Rytų oligarchai.

O labiausiai šioje situacijoje nukentės paprasti žmonės. Nekalbant apie tai, kad jie praranda demokratinės įvairovės garantą, vis dažniau prabylama, jog jau dabar dėl užkeltų mokesčių ir didėjančių kuro kainų spausdintas žodis nebepasiekia atokesnių kaimų gyventojų.

Naikina

"Šiandien aš galvoju, ar tų knygnešių, kurie anuomet sugrąžino mums lietuvišką spausdintą žodį, žygdarbis nebuvo beprasmis", - tokiomis nuotaikomis vakar gyveno Klaipėdos rajono laikraščio "Banga" redaktorė Vilija Butkuvienė.

Pasak jos, akivaizdu, kad mokesčių politika stabiliai ir tyliai naikina spausdintą žodį.

"Kreipdamasis į mūsų valdžią ir ypač į Andrių Kubilių galiu pasakyti, kad niekas Lietuvos laisvam žodžiui ir spaudai nepadarė tiek blogo, kiek ši Vyriausybė. Ar begali būti didesnis smūgis spaudai, jei kaip tik tuo metu, kai prasidėjo krizė ir žlugo reklamos rinka, dar keliskart buvo užkelti mokesčiai?" - sakė "Verslo žinių" redaktoriaus pavaduotojas Ramūnas Terleckas.

Jis sakė net neabejojantis, kad netrukus tie patys politikai skins skaudžius vaisius - didžiąją dalį žiniasklaidos netrukus kontroliuos Rytų pinigai, arba, kitaip tariant, Maskvos oligarchai.

"O visos kalbos, kad dabartinė žiniasklaida "šiokia ir anokia" yra tik dėl to, kad mes negalime kurti geresnio produkto su tokia mokesčių sistema ir tokiu politikų požiūriu į laisvą žodį. Matyt, politikams labai patogu, kad žiniasklaida priversta slysti paviršiukais, nebelieka analitinio požiūrio. Žinoma, jiems patogiau gyventi su bulvarine žiniasklaida, kuri rodo tik mažytes jų nuodėmes, neparodydama esmės ir giluminių dalykų, kurie šiuo metu vyksta mūsų valstybėje", - pastebėjo R. Terleckas.

Atnešė tamsą

Visi kalbinti dienraščių redaktoriai patikino, kad padidėję mokesčiai privertė priimti daug skaudžių sprendimų - atleisti dalį darbuotojų, o likusiems sumažinti atlyginimus.

"Tai buvo tarsi keršto akcija prieš viešumą. Tačiau ji labiausiai pakenkė ne žiniasklaidos įmonėms, o visuomenei. Įmonės susispaudė, atleido dalį darbuotojų, sumažino atlyginimus, bet išgyveno. Tačiau mes dabar nebepajėgiame aprūpinti laikraščiais atokesniuose kampeliuose gyvenančių žmonių. Žmonės skambina, prašo laikraščių, bet jau nekalbant apie užkeltus mokesčius - dar ir kuro kainos beprotiškai kyla. Net paštas į tolimesnius kaimus užsuka tik kartą per savaitę. Taigi ta keršto akcija tik parodo vadinamojo politikos elito tamsumą, nes jie į kaimus vėl atnešė tamsą", - pastebėjo "Šiaulių krašto" direktorius ir vyriausiasis redaktorius Vladas Vertelis.

Pasak jo, civilizuotame pasaulyje taip nebūna. Daugelyje šalių kaip tik stengiamasi išlaikyti vietinę spaudą kaip demokratijos garantą. Esą Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje valdžia kaip tik kompensuoja vietinės spaudos nuostolius. O pas mus, deja, viskas daroma priešingai.

Jam antrino V. Butkuvienė, pateikdama pavyzdį, kad Prancūzijoje valdžia netgi apmoka jaunoms šeimoms dienraščių prenumeratą, suvokdama, kad spauda yra demokratinės įvairovės garantas.

"Mes nereikalaujame lengvatų, tačiau norime tokių pat standartų kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių. Ar tikrai spauda yra toks pat verslas kaip trąšų ar konservų gamyba? Juk spauda dar turi atlikti misiją - šviesti visuomenę. Tačiau dabartinėmis sąlygomis mes nebeturime galimybių atlikti šios misijos", - apgailestavo V. Butkuvienė.

Jai juokingi politikų pasakymai, esą PVM sumoka vartotojai.

"Juk jei krizės akivaizdoje mes dar būtume pakėlę laikraščių kainas - niekas jų nebeįstengtų pirkti, juk tai ne vaistai ir ne duona. Todėl daugelis redakcijų ir paliko tą pačią kainą, o PVM mokėjo iš savo vidinių resursų", - pasakojo V. Butkuvienė.

Sėdi politikų kišenėse?

Visi pokalbininkai tikino, jog ši mokesčių politika yra nukreipta prieš spausdintą žodį, nes jis politikams tiesiog nepatogus.

"Juk ir klasikai sakydavo: "Rankraščiai nedega". Internete labai greitai gali viską pataisyti, ištrinti ar net sunaikinti. Ir jis yra greito vartojimo produktas - skaitytojai skatinami slysti paviršiumi, skaityti tik antraštes. Tokią tautą labai lengva valdyti", - pastebėjo R. Terleckas.

Šilutės rajono ir Pagėgių krašto laikraščio "Šilokarčema" redaktorė Kristina Toleikienė labiausiai stebėjosi dėl to, kad spaudos atstovai nesugeba pasipriešinti tokiai valdžios politikai.

"Man yra keista, kad turgaus prekeiviai ar policininkai sugeba pasakyti "ne", o spauda, apkrauta nepakeliamais mokesčiais, tyli. Juk kai Latvijoje spaudai bandė įvesti didesnius mokesčius, jau kitą dieną visi laikraščiai buvo išleisti tik baltais ir juodais lapais. Ir mokesčių Latvijoje nepakėlė. Asmeniškai mūsų laikraštis "Šilokarčema" dar laikosi tik todėl, kad aš jį dotuoju iš kito verslo. Tačiau daugelis kitų vietinių laikraštėlių yra priversti sėdėti tų pačių politikų kišenėje, nors niekas nenori dėl to prisipažinti. Žinote, kartais pagalvoju, kad ateis tokia diena, kai su nenorinčiais paklusti valdžiai spaudos atstovais tiesiog bus fiziškai susidorota arba teks prašytis politinio prieglobsčio kitur", - svarstė K. Toleikienė.

"Valdžia akivaizdžiai diskriminuoja spaudą"

Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas:
Valdžia spaudą akivaizdžiai diskriminuoja. Juk į skaitmeninės televizijos bei interneto plėtrą valstybė investavo milijonus ir jiems vartotojas tarsi patiekiamas ant lėkštutės, o spauda negauna jokių investicijų, tik padidėjusius mokesčius.
Apie tai ne kartą kalbėta su politikais ir tikimės, kad prie PVM sumažinimo spaudai dar bus sugrįžta. Mano įsitikinimu, PVM spaudai galėtų siekti nebent 5 proc.
Tiesa, nors buvo tikimybė, kad įvedus mokesčius kris iš rinkos daug laikraščių, taip neatsitiko. Tikslių skaičių neturiu, tačiau, mano žiniomis, tik dienraštis "LT" užsidarė savo noru. Šiandien Lietuvoje yra apie 200 laikraščių.