Motinas apiplėšti lengviau nei pažaboti kontrabandą

Diržus verš iš naujo
Dauguma Trišalės tarybos narių, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų, yra pasirašę Nacionalinį susitarimą tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių. Jie negaili kritikos šiuo metu Vyriausybės rengiamoms preliminarioms 2011 m. viešųjų finansų taupymo kryptims.

Vyriausybė, sekdama Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijomis, siekia per artimiausius dvejus metus biudžeto deficitą sumažinti 4,5 mlrd. litų. Tai ketinama daryti ekonomikos augimo, šešėlinės ekonomikos mažinimo, valstybės valdymo išlaidų taupymo ir mokesčių didinimo sąskaita.

Siūlo alternatyvas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuomone, sudarius sąlygas kurti darbo vietas, jos kompensuotų poreikį kelti ar įvedinėti naujus mokesčius gyventojams.

Kaip teigia konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys, alternatyvą naujiems mokesčiams savo siūlymuose apibrėžia ir pati Vyriausybė.

"Svarbiausia - ekonomikos skatinimas, antras pagal svarbą - šešėlinės ekonomikos suvaldymas. Be abejo, ten, kur galima taupyti, tai daryti reikia. Ypač skausmingas būtų tolesnis socialinių išmokų mažinimas, bet tai, kaip ir mokesčių didinimas, priimtina tik esant būtinybei, jei išvardytų priemonių neužtektų viešųjų finansų konsolidavimo efektui pasiekti ir skolinimasis būtų labai brangus", - aiškino G.Rainys.

Anot jo, skaičiavimai rodo, kad sukūrus 100 tūkst. darbo vietų, t.y. sumažinus šiuo metu apie 330 tūkst. pasiekusį bedarbių skaičių, biudžetas pasipildytų apie 1,3 milijardo litų.

"O kur dar netiesioginis efektas - jiems nereikėtų mokėti pašalpų, jie pirktų prekes, užpildytų vartojimo rinką ir t.t." - skaičiavo viceprezidentas.

Pasak G.Rainio, bent trečdaliu sumažinus šešėlinę ekonomiką, biudžetas gautų dar apie 0,5 mlrd. litų. Lygiai tiek valstybė praranda mokesčių dėl tabako kontrabandos, kuri jau pasiekė 30 proc. rinkos.

Motinos - našta biudžetui

Ministro pirmininko tarnybos kanclerio Deivido Matulionio nuomone, Lietuvos pramonininkų konfederacija situaciją per daug dramatizuoja.

"“Kita vertus, nematyti konkrečių priemonių, išskyrus ekonomikos augimo skatinimą, o tai mes ir patys suprantame. Bet jei nemažinsime biudžeto deficito ir valstybės skola bus tokia, kokia yra, tai pusę iš pasiekto efekto sunaikins skolos aptarnavimas", - dėstė D.Matulionis.

Kancleris žadėjo, kad jo vadovaujama darbo grupė netrukus pateiks kovos su kontrabanda priemonių paketą. Jis ypač pabrėžė nelegalių rūkalų kontrabandą, kur sukasi apie milijardas litų.

"Dar apie 500 mln. litų į biudžetą galėtume surinkti, jei bus veiksmingos priemonės, kurių imsimės traukdami ekonomiką iš šešėlio", - skaičiavo D.Matulionis.

Vis dėlto "pati realiausia eilutė, kurią be ypatingų problemų galėtume išspręsti", jam atrodo motinystės atostogų trumpinimas ir pašalpų karpymas. Sutrumpinus atostogas iki vienų metų ir nustačius išmokų viršutinę ribą, būtų galima sutaupyti apie 800 mln. litų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos siūlymą leisti motinoms anksčiau grįžti į darbą ir mokėti tik dalį pašalpos, kancleris vertino kaip konkretų ir svarstytiną, bet sprendimas esą priklausys nuo Seimo politinės valios.

"Jei pavyks konsoliduoti biudžetą, gal ateičiai bus palikti ir klausimai dėl naujų mokesčių įvedimo, juolab kad ir valdančioji koalicija bendros nuomonės dar neturi", - sakė D.Matulionis.

Raimondas KUODIS, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius

Beveik šešėlinės ekonomikos dydis Lietuvoje svyruodavo tarp 20-30 mlrd. litų. Šie milijardai būdavo apmokestinami 1-2 proc. Dėl to likusi, ne šešėlinė, ekonomika turi mokėti 50 proc. ir didesnius mokesčius, o tai jau veda į aklavietę. Kontrabanda, ar tai būtų mėsa, ar daržovės, ar drabužiai, atkeliauja iki mūsų turgų visiškai neapmokestinta PVM. Valdžia galėtų rimtai imtis šių dalykų, bet ji iš esmės toleruoja kontrabandą. Nieko nedaroma, kad prekes gabenant per sieną būtų sumokami visi privalomi mokesčiai. Nėra jokių pastangų įvesti kasos aparatus, padaryti šioje grandinėje normalią apskaitą, kaip ir viso likusio verslo.