Mokesčių reforma - per naktį, miškų - per dieną

Priimtos Miškų įstatymo pataisos numato, kad vietoj 42 urėdijų liks tik viena, kad bus likviduojama Generalinė miškų urėdija, o Aplinkos ministerijai atiteks svarbiausios jos funkcijos, taip pat reglamentuojama žaliavos (medienos) pardavimo tvarka aukcionuose. Už tai balsavo 82 Seimo nariai, 16 buvo „prieš“, 12 parlamentarų susilaikė. Pataisos įsigalios, jei jų nevetuos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žinant, kad šalies vadovė yra konservatorių rėmėja ir visai neseniai S.Daukanto aikštės rūmuose susitiko su jų lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu, palaikiusiu šią reformą, galima tikėtis, kad Miškų įstatymo pataisos bus pasirašytos.

„Vakaro žinios“ apie tai, kas slepiasi už vienadienės S.Skvernelio miškų reformos, kalbėjosi su trečiosios, ketvirtosios ir penktosios vyriausybių miškų pramonės ministru Jonu Rimantu KLIMU.

- Seime jau ne pirmą mėnesį laužomos ietys dėl urėdijų reformos, panašios idėjos sklandė ir ankstesniuose seimuose. Ar pritariate tam, kad būtų panaikintos urėdijos?

- Esu kategoriškai prieš vienos įmonės steigimą vietoj 42 urėdijų. Iš esmės tai ir dabar viena centrinė įmonė - Generalinė urėdija - yra įsteigta, todėl jokios centralizacijos čia nebūtų, tik būtų panaikintos urėdijos. Generalinė urėdija ir dabar visus finansus tvarko, koks nors Rietavo ar Plungės urėdas, jei nori įsigyti ką nors esmingesnio, to negali padaryti be Generalinės urėdijos sutikimo. Kitaip sakant, finansai ir dabar yra centralizuoti, diktatūros ir taip pakanka. Vietiniai urėdai su savo pareigūnais užtikrina smulkesnių funkcijų vykdymą miškuose.

- Kokius pavojus kelia tokia reforma, kokią stumia valstiečiai?

- Kiekviena iš tų 42 urėdijų yra juridiniai asmenys, o po reformos jos taptų teritoriniais padaliniais. Pagrindinė tragedija būtų ta, kad 42 urėdijų panaikinimas keltų pavojų miškams. Juk urėdijų vaidmuo yra ne tik medienos tiekimas. Pagrindinės jų funkcijos - gamtosauginės, socialinės. Saugomos teritorijos juk didžiąja dalimi yra miškuose. Antras dalykas - urėdijos regionuose įdarbina tūkstančius žmonių. O ta reforma dalį žmonių padarytų bedarbiais.

Be to, vienu siūlymu ketinama naikinti urėdijas, o kitu norima įteisinti, kad urėdijos plotas būtų nuo 30 iki 70 tūkst. hektarų, o kiekviena jų per metus iškirstų ne mažiau nei 100 tūkst. kubinių metrų medienos! Paskutiniame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje priminiau, kad Miškų įstatyme įtvirtinta, kad urėdijų yra 42. Tačiau kažkam šis skaičius sukėlė psichozę, nes esą varžys Vyriausybės veiklą. Tai yra demagogija, kurią nežinia kas sukėlė. Daug kas demagogijos autoryste kaltina medienos pramonę. Gal taip ir yra.

Leidimas vienai urėdijai per metus iškirsti 100 tūkst. kubinių metrų medienos - tikras pataikavimas medienos industrijai. Būtent tokio kiekio industrijai ir reikia, kad galėtų našiai, pelningai dirbti. Nes dabar reformos šalininkai aiškina, kad kai urėdija iškerta tik 60-70 tūkst. kubinių metrų, industrija išnaudojama nevisiškai. Tiek prikurta įvairių keistų argumentų, kad net baisu kalbėti. Neturiu įrodymų, tačiau man tai kvepia švedų „Ikea“ interesais. „Ikea“ Lietuvoje turi savo agentus, kurie bando prastumti įmonės interesus. Tai nėra neleistina, kiekviena įmonė nori sukurti sąlygas savo veikimui, ir jei tai daro teisėtais būdais, jokio kriminalo nėra.

- Bet kodėl politikai pasiduoda „Ikea“ lobistų vilionėms, o ne gina vieną didžiausių Lietuvos turtų - miškus?

- Jei būtų noras ištirti, kas čia darosi, kokia yra skandinavų įtaka, tai nebūtų sudėtinga. Tačiau nėra tokios politinės valios.

Pavojų visokių yra, nes miško pramonė turi įtaką tiek politikams, tiek valstybės institucijoms. Be to, vietoj 42 urėdijų įsteigus 1 įmonę, su ja būtų lengviau dėl visko susitarti. Bet, tikiuosi, įtaka nėra tokia didelė, kad pramonė galėtų patenkinti užgaidas ir privatizuoti miškus per ją valdysiančią įmonę. Juk tai būtų valstybės griovimas.

- Prezidentė vetavo įstatymą, įtvirtinantį, kad Lietuvoje yra 42 urėdijos. Vadinasi, ir prezidentūrai miško pramonė turi įtakos?

- Be įrodymų bijau kalbėti. Aš linkęs manyti, kad tai yra aukštų pareigūnų užgaidos. Galbūt prezidentūra, nuolat reklamuojanti skandinavišką verslą kaip labai skaidrų, kuruoja ir milžinę „Ikea“. O gal paprasčiausiai pasiduodama ESBO įtakai, juk ESBO aiškina, kad pas mus per daug įmonių. Bet jei yra tokios rekomendacijos, nereiškia, kad joms reikia paklusti. Juk sistema veikia jau beveik 100 metų, urėdijos išgyveno ir okupacijas. Yra tęstinumas, skaičiavimai, kiek miško galima iškirsti, urėdijos turi savo infrastruktūrą, kelius, pastatus, techniką ir kažkam tai kelia alergiją. Jei jos bus naikinamos, jų turtas taps miklių vaikinų taikiniu.

- 2012 m. JAV mokslininkai pripažino Lietuvą kaip geriausiai saugančią savo miškus, tad argumentas, kad sistemą reikia keisti, nes ji veikia neefektyviai, irgi tėra demagogija?

- Mūsų sistema pagrįsta teritoriniu miškų plotų valdymu, viskas suskaičiuota per miškotvarkos projektus. Valstybinis miškotvarkos institutas veikia jau nuo 1918 m. (tiesa, tada kitaip vadinosi), todėl patirtis yra ilgametė, prognozės, skaičiavimai, kiek miško yra ir kiek bus, sudėliotos aukštu lygiu. JAV mokslininkai visa tai įvertino, tačiau Lietuvoje kažkieno interesai yra svarbesni už akivaizdžius faktus.

- Urėdijų naikinimo idėja iškeliama kiekvieno Seimo kadencijos pradžioje. Gal bandoma pasinaudoti politikos naujokų neišmanymu?

- Manyčiau, kad taip. Tačiau norėčiau pasigirti. Kai 1992 m. buvau paskirtas miškų ūkio ministru, juo dirbau trijose vyriausybėse - Gedimino Vagnoriaus, Aleksandro Abišalos ir Bronislovo Lubio. Smagiausia buvo dirbti su ponu Lubiu - amžiną atilsį jam. Detalus, konkretus žmogus, labai greitai suprantantis reikalo esmę. Tačiau jau tais laikais buvo dedamos didžiulės pastangos panaikinti Miškų ūkio ministeriją. Man ją pavyko apginti, tiesa, vėliau ji vis tiek buvo panaikinta. Ir tada prasidėjo erozija, įsteigta Generalinė urėdija, kuri visais laikais buvo taršoma. Jei žiūrėtume laikotarpį nuo Miškų ūkio ministerijos panaikinimo iki šių dienų, tai daugybė Miškų įstatymo pataisų, priiminėtų visuose seimuose, menkino miškų vaidmenį, jų įtaką, svorį ir panašiai. Manau, dėl pramonės įtakos, nes miškai - didžiulis turtas.

Ir dar viena labai svarbi mintis, reikalinga nuodugnesnio tyrimo, - dėl to, kas dabar vyksta, kalti patys miškų vadovai, dirbę po ministerijos panaikinimo. 2006-2007 m. sukurtas projektas, kad urėdijas reikia stambinti, paliekant jas 9 - beveik tiek pat, kiek buvo apskričių. Projektą kūrė patys miškų ūkio vadovai. O kai dabar dėl to kaltė primetama „valstiečiams“ ar dabartiniam aplinkos ministrui, tai aš su tuo nesutikčiau. Dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas laidoje, kurią labai grubiai vedė Edmundas Jakilaitis, beje, visada viską darantis grubiai, atsakė: juk patys miškininkai to norėjo. Aš užsikabinau už to sakinio ir ne kartą jį citavau. Bet ne todėl, kad apginčiau ministrą, o dėl to, kad jis buvo teisus. Jis atėjo dirbti ministru ir rado suformuotą poziciją, kad urėdijas reikia stambinti. Kalbu ne apie urėdus ar girininkus, kalbu apie miškininkų lyderius - Miškų departamento, Generalinės urėdijos vadovus, kai kuriuos mokslininkus, pasisakančius už urėdijų ar dalies urėdijų naikinimą.

- O kodėl jie pasisako už urėdijų naikinimą? Irgi dėl verslo spaudimo?

- Jie sako, kad valdymas bus efektyvesnis, bus lengvesnė prekyba mediena, tačiau tokia motyvacija yra silpna. O kaip yra iš tikrųjų - belieka spėlioti. Tačiau ta stambinimo idėja brandinta daugelį metų. Jei pavartytume to meto spaudą, pamatytume, kad 2007 m. vyko kažkas panašaus į tai, kas vyksta dabar. Tačiau tada sistemą pavyko apsaugoti. 42 miškų urėdijos nėra po kažkieno sapno sukurta sistema. Ji susiformavo per šimtmetį ir nepaisė jokių reformų net savivaldos srityje, kur savivaldybių ribos buvo kaitaliojamos.

Dar ką noriu pasakyti - jei jau darome miškų valdymo pertvarką, tai reikia daryti ne tik valstybinių, bet ir privačių miškų valdymo reformą, nes privatūs miškų savininkai yra smulkūs, bejėgiai, jiems reikia pagalbos. Kai kurie turi po 2 hektarus, kai kurie po 3, kai kurie ir 1000 turi. O dabar labai reikšmingai įsiveržė užsienio pirkėjai, tarp jų ir „Ikea“. Tie pirkėjai per agentus yra supirkę tūkstančius hektarų. Kadangi supirkę per agentus, realiai yra nematomi. Perka net ir mažiausiais gabalėliais, kad tik kuo daugiau turėtų.

- Ir kad kuo skubiau paverstų mediena?

- Ne, jie dabar protingai daro, kol kas mediena neverčia, laiko miškus nenukirstus. Nukirs vėliau, nes dabartinis koks 1000 kubinių metrų medienos tėra katino ašara. Jiems reikia daug daugiau, tam reikia įleisti šaknis Lietuvoje, o tai padaryti būtų sunku, jei iš karto imtų kirsti.

Šitoje srityje yra daugybė problemų, todėl gėda klausyti, kai apie tai kalba tie, kurie nieko neišmano. Nors, kaip minėjau, tą stambinimą sugalvojo ne valstiečiai, jie, kaip regionų atstovai, turi galvas guldyti už tas 42 urėdijas, nes tai yra teigiamas reiškinys regionams. O daroma atvirkščiai. Be abejo, miško pramonė turi rimtų ir pagrįstų priekaištų urėdams. Kai kurie pernelyg įsijautę į valdovų vaidmenis, pamiršta, kad tarnauja Lietuvai ir jos žmonėms.

- Tačiau dėl to turėtų ne urėdijos būti naikinamos, o šalinami blogai dirbantys urėdai.

- Jūs 120 proc. teisus. Jei yra kalti žmonės, akivaizdžiai kenkiantys Lietuvos autoritetui, visuomenei ir interesams, juos reikia pakeisti, o ne ardyti sistemą. Juk jei Seimas dirba blogai, nereiškia, kad Seimo reikia iš viso atsisakyti, užtenka pirmalaikių rinkimų.

J.Olekas: tokio turgaus dar nėra buvę

Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas kaip prekyba poveikiu įvertino Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos susitarimą su premjeru Sauliumi Skverneliu dėl paramos urėdijų reformai, už ką premjeras pažadėjo siekti įvesti naują lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą šildymui.

„Kiek aš esu Seime, jau 21 metai, tokio turgaus dar nėra buvę: tartis, kad būtų priimamos vienų pataisos dėl to, kad būtų priimamos kitų. Ar jos atitinka žmonių lūkesčius - nesvarbu, svarbu, kad būtų surenkami balsai. Man atrodo, kad tai, švelniai tariant, keistas dalykas“, - antradienį parlamente sakė J.Olekas.

„Prekyba poveikiu todėl, kad vieni parduoda savo projektą kitiems. Man atrodo, kad tai yra būtent prekyba poveikiu“, - sakė J.Olekas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“