Medikų dilema: pacientai ar darbas be atlygio

Rinktis galima bet... negalima

Artėjant naujiems mokslo metams Valstybinė ligonių kasa į didmiesčius studijuoti atvykstantiems jaunuoliams suskubo priminti, kad jie „negali būti verčiami rinktis šeimos gydytoją“ - jie gali savarankiškai apsispręsti, kurioje poliklinikoje prisirašyti ir kokiam šeimos gydytojui patikėti rūpintis savo sveikata.

VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė akcentavo, kad „tokia pasirinkimo laisvė negali būti ribojama“.

Tačiau į „Vakaro žinių“ redakciją pastaruoju metu kreipęsi net keli asmenys skundėsi, kad teisė rinktis gydytoją iš jų yra atimama.

Justas K. (pavardė redakcijai žinoma - red. past.) sakė, kad atvykęs į Vilnių studijuoti iš anksto žinojo, kokioje gydymo įstaigoje ir pas kokį gydytoją norės prisiregistruoti, nes iš savo sesers buvo girdėjęs apie tą gydytoją tik gerus atsiliepimus. Tačiau poliklinikos registratūroje sužinojo, kad pas pageidaujamą gydytoją prisiregistruoti negalės, nes ji jau turi per daug pacientų.

Vilnietė Neringa - sunerimusi aštuonmečio mama - „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad apsilankiusi pas šeimos gydytoją Centro poliklinikoje sužinojo, jog medikė yra gavusi administracijos nurodymą dalį pas ją prisirašiusių pacientų perleisti kitiems gydytojams. Moteriai tapo neramu dėl to, ar jos šeima neatsidurs tarp „pasmerktųjų“.

„Net nežinau, kaip reikės elgtis, jei taip atsitiktų, - sakė ji. - Mūsų gydytoja puikiai žino mūsų šeimą, nes jos pacientai esame jau bene dešimtmetį, o mes puikiai žinome, kad galime ja pasitikėti. Pas ką pateksime, jei gydytoja bus priversta mūsų atsisakyti - nežinia. Ar nauja gydytoja tikrai bus pakankamai patirties turinti specialistė? Ar galėsiu jaustis rami dėl savo ir šeimos narių sveikatos?“

Gydytojai - ne robotai

2005 m. priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos numato, kad gydytojas, kurio apylinkėje daugiau nei 90 proc. asmenų yra vaikai, gali turėti 950 prisirašiusiųjų. Tas, tarp kurio pacientų vaikai sudaro nuo 50 iki 90 proc. - 1100 prisirašiusiųjų, jei vaikų yra nuo 20 iki 50 proc. - 1350, jei mažiau nei 20 proc. - 1550.

Sostinės Centro poliklinikos direktoriaus Kęstučio Štaro teigimu, taip jau atsitiko, kad poliklinikoje trūko šeimos gydytojų, tad pacientai būdavo prirašomi pas gydytojus net ir tuo atveju, jei jie jau turėdavo pakankamą pacientų skaičių. Taip kai kuriems šeimos ar bendrosios praktikos gydytojams ir susidarė pacientų „perteklius“, o to rezultatas - pacientams sunkiau pas juos patekti.

Šiais metais Centro poliklinikoje pradėjo dirbti keli jauni šeimos gydytojai, tad buvo nuspręsta šiek tiek perskirstyti pacientus - „nuimti“ nuo tų, kurie turi per daug, ir suformuoti naujiems specialistams apylinkes.

„Taip, pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, tačiau gydytojas - ne robotas, mes negalime versti jų dirbti daugiau, nei jie gali ir sutinka, - sako K.Štaras. - Jei pacientų yra prisirašę per daug, sunku patekti pas gydytoją. Todėl gydytojai, prie kurių yra prisirašę daugiau nei priklauso pacientų, dalį turi galimybę perduoti kitiems medikams, o jei nenori jų atsisakyti - dirbti, pavyzdžiui, 1,4 etato, kitaip sakant, daugiau valandų.“

Poliklinikos vadovas užtikrino, kad pacientai nebus perkeliami pas kitą gydytoją „mechaniškai“ - jų bus klausiama, ar jie sutinka, siūloma pasirinkti iš sąrašo kitų gydytojų, kuriems trūksta pacientų iki nustatyto skaičiaus, kad susiformuotų pilna apylinkė.

Nuostolingas pasirinkimas

Tad esami medikų pacientai lyg ir gali būti ramūs - jų nuomonės bus atsiklausta. Tačiau gydytojams, pas kuriuos pageidavo gydytis ypač daug pacientų, teks rinktis - pacientai ir papildomos darbo valandos už tą patį atlyginimą arba mažesnis pacientų skaičius ir mažesnė alga.

Šeimos gydytojo darbo užmokestis dažniausiai yra siejamas su pacientų skaičiumi, tuomet atlyginimo dydis tiesiogiai priklauso nuo prisirašiusiųjų pas gydytoją pacientų skaičiaus, t. y. didesnis skaičius - didesnis atlyginimas. Dalyje pirminės sveikatos priežiūros įstaigų šeimos gydytojų darbo užmokesčio struktūra yra tokia: bazinis mokėjimas - pagal įrašytą į sąrašą aptarnaujamų gyventojų skaičių, kintama dalis - mokėjimai už prevencinių programų vykdymą, skatinamųjų paslaugų suteikimą, gerus darbo rezultatus. Tačiau ir šiuo atveju šeimos gydytojo atlyginimas didžiąja dalimi priklauso nuo prižiūrimų pacientų skaičiaus. Jei gydytojas pacientų atsisakyti nenori, jis gali dirbti daugiau valandų, tačiau jo atlyginimas iš esmės nepadidės, nes prisirašiusių pacientų skaičius išliks tas pats. Atsisakius dalies pacientų atlyginimas gali dar ir sumažėti.

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidentės Sonatos Varvuolytės manymu, gydymo įstaigos administracijai nederėtų versti gydytojų atsisakyti prisirašiusių pacientų, ypač jei gydytojas, net turėdamas jų sąlyginai daug, su savo darbu susitvarko ir žmonės juo yra patenkinti.

„Didžiosios dalies Lietuvoje dirbančių šeimos gydytojų atlyginimas proporcingas prižiūrimų pacientų skaičiui, tad tik pakankamai didelė apylinkė leidžia tikėtis geresnio darbo užmokesčio. Šalies įstatymai nereglamentuoja, kuri pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gaunamų lėšų dalis už suteiktas skatinamąsias paslaugas ar atliktas profilaktines programas, turėtų tekti šeimos gydytojams, - sako S.Varvuolytė. - Didelė Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros problema yra nereglamentuota šeimos gydytojo konsultacijos trukmė, o kartu ir darbo krūvis. Dėl šiuo metu susiklosčiusios ydingos praktikos, kad pacientas turi kuo greičiau patekti pas šeimos gydytoją, pats šeimos gydytojo darbas priėmimo metu tampa chaotišku, kelia nereikalingą įtampą tiek pacientams, tiek personalui. Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kurioje labai daug pacientų pas šeimos gydytoją patenka tą pačią dieną. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė nuo to negerėja.“

Vietoj komentaro

Situaciją paprašyti pakomentuoti Valstybinės ligonių kasos atstovai neneigė, kad pacientas turi teisę pasirinkti šeimos gydytoją. Tačiau už gydymo paslaugų teikimo organizavimą ir prieinamumą pacientams yra atsakingas gydymo įstaigos vadovas. Kiekviena įstaiga yra pasitvirtinusi vidaus tvarkos taisykles ir remiantis jomis priimami sprendimai dėl pacientų prirašymo, aptarnavimo ir kt. Būtent gydymo įstaigoms tenka atsakomybė organizuoti savo darbą, įvertinti gydytojų darbo krūvį, užtikrinti, kad teikiamos paslaugos būtų suteiktos ne tik kokybiškai, bet ir greitai bei patogiai.

Be abejo, vadovas turėtų pasirūpinti, kad gydymo įstaigoje būtų paisoma teisės aktų.