Loreta Graužinienė siūlo rimtai vertinti Rusijos URM pareiškimus apie rusakalbių žmonių teisių pažeidinėjimus Baltijos šalyse

"Šioje geopolitinėje situacijoje reikia reaguoti į visus pareiškimus, kiekvieną tokį pareiškimą reikia vertinti labai rimtai, nes ir Ukrainoje viskas prasidėjo nuo pareiškimų, nepasitenkinimų arba kažkokių judesių", - trečiadienį interviu "Žinių radijui" pareiškė parlamento vadovė.

L. Graužinienė taip pat paminėjo Didžiosios Britanijos pavyzdį, kuri nesitikėjo, kad tokio didelio palaikymo gali sulaukti Škotijos atsiskyrimas.

"Vis dėlto tos mažos kibirkštėlės iššaukia ir didesnį veiksmą ir, reiškia, reikia reaguoti, analizuoti, kodėl taip vyksta, gal iš tiesų yra kažkur per mažai dėmesio skiriama, gal reikia daugiau dėmesio atkreipti ir spręsti problemas", - kalbėjo L. Graužinienė.

Kalbėdama apie tautinių mažumų situaciją Lietuvoje, politikė sakė, kad atskiri žmonės visada yra sumotyvuoti papildomai kalbėti, kad jiems yra blogai, tačiau, kaip rodo tautinių mažumų organizacijų atstovų pavyzdžiai, tautinės mažumos Lietuvoje didelių problemų dėl savo atstovavimo nekelia.

Pasak Seimo vadovės, lenkų tautinės mažumos atžvilgiu konfliktas buvo keliamas dirbtinai, ir šiuo metu Tautinių mažumų įstatymas Seime nėra prioritetinis, jis turi būti išdiskutuotas ir tikti, atitikti visoms tautinėms mažumoms, o ne kaip buvo iki šiol, būti palankus tik lenkams.

ELTA primena, kad Rusijos URM įgaliotinis Konstantinas Dolgovas, praėjusį šeštadienį Rygoje susitikęs su rusų organizacijų atstovais, pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi reaguoti į nuolatinius rusakalbių žmonių teisių pažeidinėjimus Baltijos šalyse.

Šį pareiškimą rimtai įvertino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, pasak kurio, jis tokiuose raginimuose įžvelgia analogijų su dabartiniais įvykiais Ukrainoje.

Buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Rusijos įgaliotinio pareiškimus vadina psichologiniu spaudimu ir mėginimu gilinti konfliktą ir ragina, solidarizuojantis su Latvija ir Estija, išsikviesti Rusijos ambasadorių.

Premjeras Algirdas Butkevičius Maskvos pareiškimuose pastebi mėginimą kiršinti Baltijos šalių gyventojus.

Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų ministerija K. Dolgovo pareiškimų nekomentuoja ir į juos reaguoti neketina.

Lietuvoje veikiančių rusų organizacijų atstovai nemano, kad rusų teisės pažeidžiamos.