Sulaikė ginklus
„Medžiotojų draugija sostinės centre turėjo graižtvinių medžioklinių šautuvų saugyklą, iš kurios išduodavo ginklus medžiotojams. Jau 1990-aisiais, atgavus Nepriklausomybę, jautėme, kad ginklų srityje vykdavo nesusipratimai. 1990-aisiais buvome užsakę medžioklinių šovinių iš Vakarų, jie buvo sulaikyti Kaliningrado srityje. Paskui kelis šautuvus vėl buvome užsakę, juos Maskvoje sulaikė“, - pasakojo P. Urbelis.
O 1991-aisiais jau buvo aiškiai juntama sovietų žvalgyba.
„1991 metų sausio 7 dieną pas mane atėjo pažįstamas sraigtasparnio pilotas Antanas Gasparas ir pasakė, kad jau matyti kažkokie daliniai“, - sakė pašnekovas. Tų pačių metų sausio 11 dieną iš Medžiotojų draugijos graižtvinių ir lygiavamzdžių šautuvų sandėlių Rusijos kariuomenės specialios paskirties šturmavimo padaliniai ginklus konfiskavo.
Ėmėsi šmeižto
„Sausio 11-ąją 17 valandą dar darbe buvo likęs medžioklės žinovas Butautas, prieš jį buvo panaudotas smurtas - trinktelėjo per nugarą automatu, klausė, kur raktai nuo ginklų sandėlio“, - kalbėjo P. Urbelis.
Jis apie tai, kad išplėštas Medžiotojų draugijos ginklų sandėlis, per turėtą radijo imtuvėlį sužinojo būdamas prie parlamento. „Atvažiavę į vietą, laiptinėje pamatėme daugybę tuščių pakelių nuo šovinių. Paskui sovietinis kontržvalgybai tarnaujantis žurnalistas Borisas Nevzorovas tuos vaizdus panaudojo kurdamas filmą. Pažiro kaltinimai, kad iš Televizijos bokšto į rusų kariuomenę šaudė apsiginklavę lietuviai, - pasakojo P.Urbelis - O šautuvus filmavo tam, kad paskui galėtų kalbėti apie neva ginkluojamus neformalius Lietuvos dalinius. Tai buvo sąmoningas šmeižtas.“
Sovietai konfiskavo tarnybinių ginklų ir iš Gamtos apsaugos komiteto seifų.
Baimė dėl antros atakos
„Po sausio 13-osios nakties kilo skandalas dėl šautuvų. Beje, Medžiotojų draugijos sandėlyje dar buvo likę 16 neparduotų lygiavamzdžių šautuvų. Nuvažiavau prie parlamento ir mūsų apsaugininkų paklausiau, ar nereikia jiems, kad saugotų Lietuvą. Jie atsakė teigiamai, aš tuos šautuvus sausio 14 dieną parlamentui saugoti ir atidaviau“, - tikino pašnekovas.
Kitą dieną P. Urbelis nuėjo į respublikinę prokuratūrą ir papasakojo, kaip pasielgė. Ten jam buvo pasakyta, kad ginklus jis persirašytų sau.
„Aš taip ir padariau. Apsaugos darbuotojai saugojo parlamentą su medžiokliniais šautuvais ir prožektoriais - tai buvo mano darbas. Parlamente dėl ryšių man buvo davę kodą 005. Vėliau, kai suvokėme, kad agresijos tikimybė jau lygi nuliui, šis mano darbas baigėsi“, - pasakojo vyras. Pasak P.Urbelio, tautiečiai buvo labai patriotiškai nusiteikę kovoti plikomis rankomis. Nors tuo metu karinių Lietuvos ir Rusijos galimybių nebuvo net kaip lyginti.
„1991 metų sausį Irakas užgrobė Kuveitą, amerikiečiai prieš Iraką kovojo - visas pasaulio dėmesys buvo nukreiptas ten. Taigi pas mus įtampa atslūgo“, - sakė P. Urbelis.
Rašyti komentarą