Lietuvos ūkininkai Briuselyje reikalaus teisingesnės ES Bendrosios žemės ūkio politikos

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijos, kovodamos už Baltijos šalių žemės ūkio likimą ir lygias ES valstybių žemdirbių konkurencijos sąlygas, rengia protesto akciją, kurios metu bus reikalaujama teisingesnės ES Bendrosios žemės ūkio politikos. Protesto akcija vyks ketvirtadienį. Briuselyje, netoli Šumano žiedo, vykstant Europos Vadovų Tarybos posėdžiui.

Baltijos šalių ūkininkai yra labai nusivylę dabartiniais Europos Komisijos pasiūlymais dėl BŽŪP ateities, kuriuose nenumatyti jokie žymesni dabartinės sistemos pokyčiai.

2009 metų duomenimis, 2013 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tiesioginės išmokos Lietuvoje bus 144 eurai už ha t.y. 54 proc. ES vidurkio, Latvijoje - 97 eurai/ha (36 proc.). Tačiau pagal dabartinius pasiūlymus iki naujojo finansinio laikotarpio pabaigos 2020 m. tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams siektų vos 65 proc. ES vidurkio, Estijos -58 proc., o Latvijos - 54 proc.. Taigi, tiesioginės išmokos Baltijos šalių ūkininkams ir naujojo finansinio laikotarpio pabaigoje liktų mažiausios visoje ES.

Tokios mažos tiesioginės išmokos ypač kliudo Baltijos šalių ūkininkams konkuruoti bendroje ES rinkoje - senųjų ES valstybių narių ūkininkai gauna daug didesnes tiesiogines išmokas. O gamybos kaštai labai panašūs visoje Europoje. Nereikėtų pamiršti ir to, kad ES veikia vieninga darbo rinka, kuri leidžia jauniems ir produktyviems žmonėms ieškoti darbo užsienyje. Taip darbo jėga pritraukiama ten, kur tiesioginės išmokos didesnės ir ūkininkai gali mokėti didesnius atlyginimus darbininkams, kai tuo tarpu Baltijos šalyse žemės ūkio gamyba mažėja.

Ypač ryškios neigiamos mažų tiesioginių išmokų pasekmės smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kurie vis dažniau neatlaiko konkurencijos ir yra privesti pasitraukti iš žemės ūkio gamybos. Nepaisant tiesioginių išmokų netolygumo, ES aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kiti reikalavimai, kurie yra griežčiausi pasaulyje, o jų laikymasis reikalauja didelių investicijų, taikomi visoms šalims vienodai. Ūkininkai, reikalaudami teisingesnės tiesioginių išmokų sistemos, kovoja už žemės ūkio sektoriaus Baltijos šalyse išlikimą.

Ūkininkų teigimu, teisingesnes sąlygas Baltijos šalių žemdirbiams reikia užtikrinti nedelsiant - kitaip šių valstybių žemės ūkio sektorius smuks, o kaimiškos vietovės tiesiog išnyks. Kasmet daugiau nei 15 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo vietovių gyventojų palieka kaimą. Kaime nebelieka švietimo ir kitos viešosios infrastruktūros, sunyksta bendruomeninis ir kultūrinis gyvenimas. Jau apleista didelė dalis žemės plotų tiesiog dirvonuoja. Baltijos šalyse vis sunkiau nusipirkti šviežių, vietoje užaugintų maisto produktų. Tuo tarpu šiuo metu Lietuvos vartotojai vidutiniškai net apie 30 proc. šeimos pajamų išleidžia maistui.

Baltijos šalių ūkininkai prašo, kad tiesioginių išmokų finansinio voko suma Baltijos šalims būtų nustatoma taikant naują skaičiavimo metodiką, pagrįstą ES27 išmokų vidurkiu 2013 m. Jų reikalavimu tiesioginės išmokos pagal šią naują metodiką turi būti mokamos nuo 2014 m., be jokio pereinamojo laikotarpio. Sąžiningos konkurencijos sąlygos visoms ES valstybėms narėms turi būti užtikrinamos nedelsiant.

Daugiau nei 60 tūkst. Baltijos šalių piliečių pasirašė peticiją dėl teisingesnio Baltijos šalių ūkininkų traktavimo. Birželio 28 d. peticija su Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečių parašais bus įteikta Europos Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui (Martin Schulz), Europos Komisijos pirmininkui Žozė Manueliui Barozui (Jose Manuel Barosso) ir Europos Sąjungos Tarybai.

Lietuvoje parašai po peticija bus renkami iki rudens.