Lietuvių vizitas į migrantų stovyklą

Migrantų krizė buvo vienu pagrindinių klausimų ET Tarpparlamentinėje Asamblėjoje ir vyraujanti nuomonė buvo itin palanki tų pabėgėlių priėmimui, nes nekalbėjo nei čekai, nei vengrai, nei lenkai, nei kiti, kurie tiesiogiai šią krizę išgyvena, tai mes keliese nutarėme viskuo įsitikinti savo akimis. O daugiausia ten kalbėjo italai ir graikai, kurie aiškino, kad Europa turi tapti idealios politikos žemynu ir turime visi solidarizuotis, dalytis tas užgriuvusias bėdas ir visus priimti. Norėjome pažiūrėti, dėl ko mums reikia solidarizuotis.

Baden Badene yra kadaise bankrutavęs viešbutis, kurį vietos valdžia nutarė pritaikyti migrantų reikmėms. Valstybė tą pastatą, kuriame maksimaliai telpa 300 žmonių, nupirko už 1 eurą, tačiau ten plūstelėjo keli tūkstančiai. Baden Badeno meras pats sakė, kad jie buvo visiškai tam nepasiruošę ir tikrai nelaukė tokio antplūdžio. Jis netgi nuogąstavo, kad toks žmonių sugrūdimas gali būti prilygintas žmonių kankinimui... Kai tik atvažiavome, prie pastato mus pasitiko apsauga, ji pareiškė, kad nieko į vidų neleis. Ir tik kai atėjo pats visos stovyklos viršininkas ir mes jam pasakėme, kad mūsų valstybė taip pat prisiima tas kvotas, todėl norime pažiūrėti, kaip šis procesas atrodo tikrovėje ir kaip tvarkosi vokiečiai, jis pareiškė, kad daro didelį nusižengimą, tačiau į migrantų stovyklą mus įleido...

Vaizdas viduje buvo klaikus. Visur prikarstyta skalbinių, didžiulė masė vos išsitenkančių žmonių, sanitarinės sąlygos prastos, visos tos patalpos aptvertos aukšta tvora... Apsauga grynai simbolinė, dirba vos 12 pareigūnų, mokančių tų migrantų kalbas, tad ir tvarkos prižiūrėti jie nelabai gali.

Tikslaus susigrūdusių migrantų skaičiaus taip pat niekas nežino, vokiečiai įtaria, kad jų ten 800-900, tačiau jie niekur nėra registruoti. O tvarka dabar yra tokia: tie, kurie atvažiavo į Vokietiją, jau Miunchene gauna Šengeno vizas ir siunčiami į įvairias vietoves, taip pat ir į Baden Badeną. Turėkime galvoje, kad tai yra kurortinis miestas, be to, dar ir vienas prabangiausių. Pervažiavome visą miestą, tačiau jis atrodo tarsi išmiręs - visur tuščia, viskas uždaryta, neradome net vietinių gyventojų pasiklausti, kur ta stovykla, tik kur ne kur slankioja tie pabėgėliai...

Netrukus prisistatė ir Baden Badeno valdžios atstovai. Jie paaiškino, kad visoje Vokietijoje buvo padaryta apklausa, siekiant išsiaiškinti, kur yra kokių nors apleistų pastatų, tad vieną tokį pastatą valdžia aptiko ir Baden Badene...

Man labiausiai ir užkliuvo ši esą gera vokiška tvarka: jeigu jie Miunchene iškart visiems dalija Šengeno vizas, tai kam tuomet reikalingos tos migrantų kvotos? Jie patys šią informaciją mums suteikė, todėl negaliu pasakyti, kokiu pagrindu tai daroma, manau, kad tai savavališkas Vokietijos sprendimas. Vietos pareigūnai sako, kad jie dabar intensyviai ieško kitų vietų, kur galėtų tuos migrantus išgabenti, nes jie čia jau seniausiai netelpa, o apie Miunchene priimtą tvarką jie nieko pasakyti negali. Į mano klausimą, ar šitie žmonės gali atsidurti Lietuvoje, jeigu jau vizos jiems padalytos, pareigūnai atsakė, kad gali - tereikia tą popierių, kurį jiems davė Miunchene, išversti į lietuvių kalbą ir galima važiuoti, o pasų jie seniausiai neturi...“

Visas lėšas Baden Badeno migrantų stovyklai išlaikyti skiria Badeno-Viurtembergo žemė iš savo biudžeto. Paklausus, kaip vietos pareigūnai įsivaizduoja statistiškai vidutinį, tipišką pabėgėlį, atsakymas buvo gana netikėtas: „Tai dvidešimtmetis asmuo, prisistatantis siru, turinčiu universitetinį išsilavinimą, šeimą ir vaikų. Taigi, kokias pasakas čia pasakoja tie migrantai vietos pareigūnams. Kai jų paklausiau, kokiu būdu dvidešimtmetis gali turėti universitetinį išsilavinimą, jie tik gūžčiojo pečiais... Pas mus oficialioji propaganda mėgsta rodyti moteris ir vaikus, tačiau aš savo akimis įsitikinau, kad absoliučią daugumą jų sudaro sveikai įmitę vyrukai. Mus netgi nuvedė į patalpą, kuri atseit yra pritaikyta vaikų darželiui, ten suskaičiavau 8 vaikus, mačiau dvi besilaukiančias moteris, o visą kitą kontingentą sudarė būtent tokie vyrukai. Bent jau Baden Badeno migrantų stovykloje apie 80 proc. publikos sudaro 20-25 metų jauni sveiki vyrai, kurie akivaizdžiai bėga nuo tarnybos kariuomenėje. Tą patį akcentuoja ir vietos pareigūnai.

Akivaizdu, tie vadinamieji pabėgėliai nė nemano kuo nors užsiimti, ką ir kalbėti apie darbą. Visi ten tik slankioja pakampėmis arba už stovyklos teritorijos ribų. Vietos vokiečiai arčiau esančius pastatus jau apsitvėrė aukštomis tvoromis ir patys gyvena tarsi toje stovykloje. Kai klausėme, kokie migrantų santykiai su vietiniais gyventojais, mus iškart bandė įtikinti, kad yra nemažai geranoriškai nusiteikusių žmonių, tačiau vienas pareigūnas prasitarė, kad nuolat pasitaiko vagysčių, smulkių konfliktų, tarpusavio peštynių ir tikrai daug vokiečių nepatenkinti tokia kaimynyste.

Tas nepasitenkinimas tik augs, nes centrinė Vokietijos valdžia jau ketina skirti tūkstantį statybininkų, kad išplėstų ir modernizuotų Baden Badeno migrantų stovyklą. Panašūs procesai vyksta ir kitose šalies vietose. Baden Badeno valdžia bandė įtikinėti, kad migrantai esą čia neužsibus, tačiau tuomet apskritai neaišku, kam reikia naujų statybų? Kita vertus, o kur jie „užsibus“, jeigu Vokietija pati pareiškė, kad vien tik šiemet šaliai teks priimti 1,5 mln. migrantų?

Į šiuos klausimus atsakymų niekas nežino. Tačiau aš, pamatęs visus tuos vaizdus, irgi turiu klausimą kolegoms Seimo nariams: „Ar tikrai mūsų visuomenė visa tai turi pamatyti Lietuvoje?“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“