Lietuvių savanoriai ir ramino demonstrantus, ir vaidino lavonus

"Vakarų ekspresas" jau rašė apie Lenkijoje, Utskos poligone vykusias tarptautines pratybas BALTOPS'04. Prie Baltijos jūros vykusiose pratybose dalyvavę Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos trečiosios rinktinės kariai noriai pasidalino įspūdžiais iš pratybose, kurias stebėję užsienio šalių specialistų Lietuvos savanorių pasirodymą įvertino puikiai.

Pasiruošimas kaimyninėje šalyje vykusioms pratyboms prasidėjo dar Lietuvoje. Pareikšti norą dalyvauti pratybose galėjo visi norintys. Tiesa, vykdant atranką buvo atsižvelgta ir į karių tarnybos laiką bei profesionalumą.

Pasak Lenkijoje buvusio Viliaus Mačiulaičio, pasirengimas BALTOPS pratyboms vyko uostamiesčio Kairių poligone.

"Prieš išvykdami į Lenkiją, turėjome penkias dienas ruoštis. Visi buvome iš tos pačios rinktinės, tačiau iš skirtingų vietų - ir Klaipėdos, ir aplinkinių rajonų. Pagrindinis mūsų pasirengimo tikslas buvo geriau vienas su kitu susipažinti, išmokti bendrai veikti. Tiesa, ne visi poligone buvę kariai išvyko į Lenkiją. Tokių, kurie neatlaikė krūvio, nebuvo, apsisprendimą lėmė asmeninės priežastys", - teigė V. Mačiulaitis.

Vokiečių karo policininkai demonstravo, kaip galima greitai nuraminti kiekvieną pernelyg įsismarkavusį žmogų

Pasibaigus parengiamajam periodui, lietuvius į Lenkiją nuskraidino Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas AN-26. Anot V. Mačiulaičio, dėl didelio triukšmo visiems teko įsidėti ausų kimštukus.

"Keisčiausi, kad nuvykę į pratybų vietą, sutikome kelis JAV karius lietuviškomis pavardėmis. Kai ėmėme artimiau bendrauti, paaiškėjo, kad vienas iš jų iš Lietuvos išvyko būdamas 12 metų, tad dabar tarnauja JAV kariuomenėje ir vis dar gerai kalba lietuviškai", - pasakojo V. Mačiulaitis.

Kariai iš akmenų išdėliojo KASP ženklą

Skandavo "Žalgiris" ir nešė "lavoną"

Jau kitos dienos rytą lietuvių savanoriai dalyvavo pirmosiose pratybose - jie mokėsi malšinti riaušes.

Anot V. Mačiulaičio, pratybos vyko sąlygomis, maksimaliai priartintomis realioms. Pagrindinis pratybų tikslas - supažindinti karius su situacijomis, kurios gali kilti tikros taikos palaikymo misijos metu. Pagrindinė taisyklė - nenaudoti ginklų, nerodyti jokios agresijos. Lietuvaičius mokė vokiečių karo policija, vadinamieji feldjėgeriai.

"Mokėmės, kaip atremti priešiškai nusiteikusių demonstrantų minią. Iš pradžių vokiečių kariai imitavo riaušininkus, puolė į mus mėtydami akmenis. Viskas vyko kaip realiame gyvenime, tik akmenis pakeitė lipnia juosta apvyniotos kempinės. Vokiečiai negailėdami stumdėsi, tampė mus. Prieš pratybas buvome aprūpinti visomis reikiamomis priemonėmis - šalmais, skydais. Pratybose dalyvavo netgi šunys", - su "Vakarų ekspresu" įspūdžiais dalinosi V. Mačiulaitis.

Lietuvaičiams teko ne tik išbandyti jėgas tramdant riaušininkus, bet ir pabuvoti jų kailyje.

Kariai turėjo nemažai laisvalaikio. Pratybų metu vyko ir sporto žaidynės.

"Perėmėme užpuolikų vaidmenį. Skanduodami "Žalgiris", "Žalgiris", ir nešdami "mirusį brolį", artinomės prie Vokietijos karių, bandėme praeiti pro jų užtvarą. Vokiečiai stengėsi parodyti mums, kaip rasti taikią išeitį iš kiekvienos situacijos. Pagrindinis principas - išsisukti nenaudojant fizinės jėgos", - sakė savanoris.

Jo teigimu, pratybose dalyvavo ir kelios medikės, kurios buvo nuolat pasiruošusios suteikti pirmąją medicininę pagalbą.

Nepavyko išsilaipinti

Tai buvo ne vienintelė užduotis, mūsų savanoriams tekusi šiose pratybose.

"Pagal planą mes turėjome vykdyti Lietuvos atstovų evakuaciją iš "N" šalies. Čia kilo konfliktas, kariai iš skirtingų valstybių turėjo susirinkti į vieną vietą ir bendrai vykdyti evakuaciją.

Mes į krantą išsilaipinome iš lenkų karinio laivo. Turėjome surinkti evakuojamus žmones iš registracijos vietos ir juos evakuoti. Mūsų išsilaipinimą "dengė" rusai, į pratybas atsivežę savo amfibijas ir šarvuočius", - pasakojo V. Mačiulaitis.

Savanoriai turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su NATO šalyse naudojamais moderniausiais ginklais

Kitą dieną Vokietijos karo policijos specialistai lietuvius mokė, kaip reikia dirbti registracijos evakuacijos centre, kaip tikrinti žmones, pagal ką nustatyti žmogaus tapatybę. Buvo pademonstruota, kaip greitai sulaikyti įtartiną asmenį.

"Vokiečiams pakako vos akimirkos, kad įtariamasis atsidurtų ant grindų", - teigė V. Mačiulaitis. - Po to mokėmės šturmuoti pastatą. Reikėjo įveikti ten įsitvirtinusius priešus".

Be to, kariai mokėsi pravažiuoti kelius, esančius priešiškai nusiteikusioje aplinkoje. Pratybose dalyvavo visa automobilių kolona.

"Važiavome keliu ir netikėtai išlindo vietiniai gyventojai, ėmė reikalauti cigarečių, landžioti po automobilius. Pratyboms vadovavę specialistai mokė, kaip bendrauti su tokiai asmenimis, kaip pašalinti jų ant kelio padėtas kliūtis. Vienas mūsiškių tariamai buvo sužeistas sviesto akmens. Konvojų lydėję medikai nieko nelaukdami ėmė suteikinėti medicininę pagalbą", - pasakojo karys klaipėdietis.

Pratybose dalyvavę rusijos kariai atsigabeno nemažai karinės technikos

Anot jo, užsieniečiai labai rimtai žiūri į pratybas, dirba įsijautę, nesvarbu, ar esi sužeistas, ar tik apsimeti.

"Truputį skiriasi mūsų ir jų požiūris, nors galiausiai ir mes įsibėgėjome", - pasakojo V. Mačiulaitis.

Šaudė į jūrą

Anot pratybose dalyvavusių karių, visa technika, kuria naudojosi lietuviai, buvo vokiška. Mūsiškiai į Lenkiją vežėsi tik savo ginklus, ekipuotę ir amuniciją. Savanorių teigimu, tai buvo puiki galimybė iš arčiau susipažinti su užsienio šalyse naudojamais ginklais, transportu bei ryšio priemonėmis.

"Ginklai kur kas modernesni, nei tie, kuriuos turi Lietuvos kariuomenė, tačiau mes skųstis tikrai negalime, - teigė V. Mačiulaitis. - Man patiko kovinio šaudymo pratybos. Galėjome išmėginti visus stovykloje buvusius ginklus. Įstrigo ir šaudymo vieta - taikiniai buvo pastatyti prie jūros, tad šaudėme į jūros pusę, atsigulę ant smėlio".

Pareiškė valią rinkimuose

Lietuvos kariai pratybų metu nebuvo visiškai atitrūkę nuo tėvynėje vykstančių procesų. Atvykę į pratybų vietą, lietuvaičiai iškilmingai pakabino trispalvę.

Lietuvos kariams pratybų metu buvo suteikta galimybė balsuoti prezidento ir Europarlamento rinkimuose. Balsavimas vyko specialioje palapinėje, balsavimo eigą stebėjo komisija.

Anot Viliaus Mačiulaičio, grįžtant iš pratybų kuprinės buvo kur kas sunkesnės

"Daugumai iš mūsų galimybė pareikšti savo valią rinkimuose paliko didelį įspūdį - esi svetimoje šalyje ir gali pareikšti savo nuomonę. Mūsų vadas iš Lietuvos ambasados paėmė balsavimo vokus, juos atplėšė ir išdalino balsavimo lapus. Viskas vyko taip, kaip ir įprasta Lietuvoje. Nors, kai kurie vaikinai gan skeptiškai vertino šią galimybę, bet dauguma buvo nusiteikę patriotiškai", - vertino klaipėdietis savanoris.

Stebėjo ir futbolo čempionatą

V. Mačiulaičio teigimu, pratybos vyko tik dieną, tad vakare kariai galėjo ramiai ilsėtis. Anot savanorio, lietuviai dažnai svečiuodavosi pas vokiečius, kurie turėjo įsirengę savo palapinę - barą.

"Galėjome žiūrėti televizorių, matėme visas Europos futbolo čempionato rungtynes. Turėjome galimybe aplankyti šalia pratybų esantį miestą Ustką. Žodžiu, laisvalaikiui laiko užteko", - džiaugėsi V. Mačiulaitis.