Lietuviai žiūri rusiškus filmus, nes neturi savų?

Daugelis šeimų, penktadienio vakarus nusprendusių praleisti namie prie televizoriaus, priverstos žiūrėti beveik per visas komercines televizijas transliuojamus nedubliuotus rusiškus filmus, serialus bei įvairias rusiškas laidas. Net per Kūčias LNK televizija rodė sovietinį filmą "Baubas", per Kalėdas - taip pat sovietmečiu sukurtą epą "Baltoji dykumų saulė", kitą dieną - "Sėkmės džentelmenai". O paskutiniąją 2012 metų dieną beveik visos televizijos rodė kultiniu vadinamą sovietmečiu sukurtą garsaus režisieriaus Eldaro Riazanovo komediją "Likimo ironija, arba po pirties".

Meninės šių filmų vertės niekas neginčija, tačiau ar už tokio televizijų "suokalbio" neslypi kieno nors interesai? Sąmokslo teorijų šalininkai baksnoja į Rusijos pusę. Užtat televizijų vadovai siūlo nedaryti skubotų išvadų ir aiškina, kad tokia programa parengta tenkinant žiūrovų lūkesčius.

Mokosi rusiškai

Žibalo į ugnį įpylė Maskvos A. Puškino valstybinio rusų kalbos instituto rektoriaus ir žurnalo "Rusų kalba užsienyje" redaktoriaus Jurijaus Prochorovo entuziazmas jam grįžus iš viešnagės Vilniuje.

"Manau, kad šiuo metu rusų kalbos pozicijos Lietuvoje kaip tik stiprėja", - džiaugėsi J. Prochorovas.

Jis prisiminė, kad atvykęs į Vilnių prieš 10 metų nustebo, kad nė vienas viešbučio darbuotojas jo nesuprato, todėl administratorė siuntė vaikinuką surasti žmogų, mokantį rusiškai, kad galėtų susikalbėti su svečiu.

"Tačiau dabar visi puikiai kalba rusiškai. Manau, kad atsirado rusų kalbos poreikis", - įspūdžiais dalijosi J. Prochorovas.

Sovietinis jubiliejus

Gal tai tik sutapimas, tačiau būtent šių metų gruodį, kai LNK geriausiu laiku pradėjo transliuoti sovietinius filmus, sukanka 90 metų, kai buvo sukurta Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS). Rusijos komunistų partija šį jubiliejų su trenksmu atšventė gruodžio 22-ąją.

Sovietų Sąjungai gruodis turi simbolinę reikšmę. 1922-ųjų gruodžio 30 d. vadinamieji liaudies deputatai suvažiavime patvirtino keturių sovietinių respublikų, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Užkaukazės federacijos, sąjungos sutartį. O po 71 metų, 1991-ųjų gruodžio 26-ąją, tokios šalies neliko.

Minėjime dalyvavęs dainininkas Josifas Kobzonas, SSRS liaudies artistas, o po šalies iširimo vadintas Rusijos mafijos tėvu, su liūdesiu kalbėjo: "Aš sukurtas Sovietų Sąjungoje, todėl viskas, kas sieja su šia šalimi, man artima ir miela. Man labai liūdna, o savo sielvarto aš nė neketinu slėpti, dėl to, ko mes netekome. O paprastų žmonių liūdesį ir sielvartą matau iš arti, važinėdamas po buvusios Sovietų Sąjungos respublikas", - virkavo J. Kobzonas.

"Tai - ne atsitiktinumas"

Neoficialiai kalbinti tam tikra veikla užsiimantys, tačiau nenorėję savo asmenybės atskleisti asmenys "Vakarų ekspresui" paaiškino, kad šioje srityje nebūna sutapimų ir atsitiktinumų. Informacinė erdvė nuo seno yra vienas Rusijos užsienio politikos prioritetų.

ĮRODYMAS. Žiūrovų lankomumo rekordą pasiekęs "Tadas Blinda" tik įrodo, kad lietuviškų istorinių filmų poreikis yra didžiulis.

"Tam tikri veiksmai, kuriais norima konsoliduoti Baltijos šalyse gyvenančių rusakalbių bendruomenę, atliekami nuolat. Net ir populiariosios muzikos atlikėjai į Lietuvą atvyksta tam tikromis dienomis, kurios sutampa su sovietinėmis šventėmis ar Lietuvai svarbiomis datomis. Tuo taip pat norima pademonstruoti, kad jie mūsų neužmiršome", - savo įžvalgomis dalijosi asmuo.

Inkognito norėjęs likti pokalbininkas aiškino, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) šia tema domisi, daro analizes ir pateikia Prezidentūrai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Vyriausybei.

"Kas kita, ar valdžia reaguoja į tas ataskaitas ir kokių veiksmų imasi", - pridūrė pokalbininkas.

Tiesa, VSD atstovai oficialiai šios informacijos nei paneigė, nei patvirtino.

"Departamento vykdoma veikla yra neviešo pobūdžio, todėl VSD nekomentuoja teikiamos informacijos turinio", - raštu atsakė Vytautas Makauskas, VSD viešųjų ryšių skyriaus viršininkas.

Tačiau Prezidentūra, net ir gaudama VSD ataskaitas, neskiria deramo dėmesio iš Rytų atslenkančioms grėsmėms, nes tiki Lietuvos piliečių sąmoningumu.

"Globalėjančiame pasaulyje nacionalinio saugumo ir sutarimo reikalu tampa ir tapatybės išsaugojimas. Svarbiausia, kad Lietuvos piliečiai būtų sąmoningi ir patys sugebėtų atsirinkti vertingą informaciją, todėl prezidentė palaiko įvairias pilietiškumą ir lietuvybę skatinančias programas. Kiekvieno piliečio pareiga - prisidėti prie to, kad Konstitucijos garantuojama laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nebūtų piktnaudžiaujama kurstant nesantaiką ir keliant pavojų konstitucinei Lietuvos santvarkai", - rašoma Prezidentūros atsakyme "Vakarų ekspresui".

Kalčiausias - skurdas?

Tačiau kai kurių pokalbininkų manymu, televizijų transliuojamos rusiškos laidos ar sovietiniai filmai neturi jokios politinės potekstės. Jų manymu, taip elgiamasi dėl skurdo, o rusiška produkcija pateikiama tik kaip alternatyva amerikietiškajai.

Arvydo Anušausko, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario, manymu, tai tik demonstruoja komercinių televizijų materialinį ir intelektualinį skurdą.

"Televizijos taip elgiasi ne iš gero gyvenimo. Jos pasirenka tokias laidas ir tokius filmus, kurie joms yra "įkandami" kainos požiūriu. Joms tas pats, kokia kalba ten kalbama. Be to, nesureikšminčiau televizijų vaidmens populiarinant rusų kalbą. Apklausos rodo, kad tik 20 procentų jaunimo iki 25 metų moka rusų kalbą. Manau, kad ji jau praranda savo pozicijas, kurias užėmė anglų kalba", - aiškino A. Anušauskas.

Panašaus požiūrio yra ir profesorius Žygintas Pečiulis, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius.

"Taip, aš pastebėjau, kad šventiniu laikotarpiu komercinės televizijos transliuoja sovietinius filmus. Beje, jie net nėra dubliuoti lietuviškai. Be to, viena televizija jau kelerius metus iš eilės retransliuoja ir Maskvoje vykstantį "Naujametinį žiburėlį".

Viena vertus, tokius veiksmus galėtume vertinti kaip nuorodą į tam tikrą laikotarpį. Tačiau tai galėčiau įvardinti ir kaip alternatyvą TV3 televizijos vakarais transliuojamai amerikietiškajai produkcijai. Todėl LNK mėgina pritraukti kitokią auditoriją. Programavimo atžvilgiu tai yra aiškus ir suprantamas dalykas. Sovietinių filmų ir rusiškų laidų retransliaciją, neakcentuodamas politinės linijos, vertinčiau tik kaip komercinį dalyką, kaip pigesnės alternatyvos ieškojimą", - sakė Ž. Pečiulis.

Beje, ir minėtoji TV3 paskutiniąją 2012 metų dieną solidarizavosi su konkurentais ir parodė minėtąją komediją "Likimo ironija..."

Nori žiūrovai

Aivaras Prancūzevičius, LNK televizijos programos direktorius, atmeta bet kokius įtarimus, kad ši televizija sąmoningai transliuoja sovietinius filmus ar rusiškas laidas. Esą to pageidauja patys žiūrovai.

PILDO NORUS. "Vieną kitą rusišką filmą ar koncertą rodome tik todėl, kad žiūrovas jo pageidauja. Jokių kitų kėslų neturime", - tikina Aivaras Prancūzevičius, LNK televizijos programos direktorius.

"Vieną kitą rusišką filmą ar koncertą rodome tik todėl, kad žiūrovas, balsuodamas savo dėmesiu, išmatuojamu reitingais, jo pageidauja. Jokių kitų kėslų neturime garbės turėti. Kai nepageidaus, nerodysime. Beje, rusiška programa užsienietiškame LNK grupės programos segmente sudaro daugių daugiausia iki 5 procentų, todėl jos niekaip nepavadinsi dominuojančia", - per atstovą atsakė A. Prancūzevičius.

Užtat europarlamentaras, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis nė neabejoja, kad tai nėra sutapimai, o nuosekli propagandinė politika, kuriai esą skiriama labai daug pinigų.

"Rusijos programų įsiskverbimui skiriamos milžiniškos lėšos. Kodėl kai kuriuose restoranuose skamba tik sovietinės dainelės? Pradėjus domėtis paaiškėjo, kad už tai savininkams buvo mokama. Todėl neatmesčiau galimybės, kad dalis tų pinigų nubyra ir į televizijos kanalų savininkų kišenes", - svarstė europarlamentaras.

V. Landsbergis sakė pastebėjęs, kad anksčiau įvairių "gastrolierių" Lietuvoje koncertai sutapdavo su tam tikromis datomis: Sausio 13-ąja, Kovo 8-ąja ar Kovo 11-ąja.

"Koncertų, kuriuose skamba sovietinis patriotinis repertuaras, tikslas akivaizdus - provokuoti, dumti sąmonę, rodyti, kad neišėjome, kad likome. Tačiau kai kas pajuto, kad koncertų datų sutapimai per daug akivaizdūs ir kelia žmonių pasipiktinimą, todėl organizatoriai tapo atsargesni ir jas pastūmė vieną dieną", - "Vakarų ekspresui" aiškino V. Landsbergis.

Reikia tik ryžto

Tam tikrus Rusijos veiksmus nepaleisti "Pribaltikos" iš savo erdvės pastebi ir Lietuvoje gyvenantis švedas Jonas Ohmanas, filmų apie pokarį "Smogikai" ir "Nematomas frontas" autorius.

"Užeikite į bet kurio prekybos centro vaizdajuosčių skyrių. Juk ten lentynose pilna visokiausių rusiškų "bojevikų". Tad rusų kultūros įtaka tikrai labai stipri. Tačiau tai pavadinčiau ne plitimu, o tiesiog užsibuvimu. Nepamirškime, kad tebegyvena ištisos kartos, kurios su užsienio kultūra susipažino būtent per rusų kalbą. Mokėti užsienio kalbą, taip pat ir rusų, visada gerai. Manau, su tuo reikia gyventi, yra kaip yra. Svarbiausia, kad Lietuva pati imtųsi ryžtingų veiksmų savo politiniam suverenumui stiprinti. O šioje srityje ne kalbos yra svarbiausios problemos", - samprotavo J. Ohmanas.

Neturime filmų

Tuo metu, kai Rusija nacionalinio orumo jausmus kursto kepdama vieną istorinį filmą po kito, lietuviai iš bejėgiškumo skėsčioja rankomis ir per televizijas rodo rusiškus filmus. Oficialioji Lietuvos valdžia paprasčiausiam būdui ugdyti pilietiškumą - istoriniams filmams kurti - neskiria deramo dėmesio. Nuo 1972 m., kai buvo nufilmuotas "Herkus Mantas", daugiau istorinių juostų nesukurta. Už privačias lėšas susuktas ir žiūrovų lankomumo rekordą pasiekęs "Tadas Blinda" tik įrodo, kad tokių filmų poreikis yra didžiulis.

Tiesa, Gedimino Kirkilo Vyriausybė paskutiniosiomis savo darbo dienomis 2008-aisiais patvirtino Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo programą ir jam skirtam filmui sukurti per dvejus metus numatė 13 mln. Lt. Tačiau naujos sudėties Seimui patvirtinus 2009 m. biudžetą, vietoje planuotų 9 mln. Lt filmui apie Žalgirio mūšį liko tik 3 mln. Lt, o Andriaus Kubiliaus Vyriausybė galiausiai ir jų nebeskyrė.

Istorinis filmas "Žalgiris - geležies diena" turėjo tapti epine drama, skirta vienam svarbiausių Lietuvos istorijos momentų, Žalgirio mūšiui, vykusiam 1410 liepos 15 d. Filmas apie Žalgirio mūšį būtų apėmęs 28 metų laikotarpį.

Tiesa, naujasis premjeras Algirdas Butkevičius demonstruoja ryžtą ir žada, kad visi Lietuvai svarbūs projektai bus tęsiami.

"Aš, kaip pilietis, pasisakau už tai, kad šis projektas būtų tęsiamas. Tiesa, dar neturime patarėjų kultūros klausimais, todėl išsamiau atsakyti, kas padaryta ir ką reikėtų daryti artimiausiu metu, negaliu. Tačiau Vyriausybės pasitarime šį klausimą būtinai iškelsiu", - "Vakarų ekspresui" žadėjo A. Butkevičius.