Lietuvai išlikti padės kitataučiai?

Gresia socialinė problema

Per 13 metų vaikų šalyje nuo 24,1 proc. sumažėjo iki 18,2 proc., visų pirma - dėl mažo gimstamumo. Jau nuo 1993 m. Lietuvoje žmonių gimsta mažiau nei miršta, visuomenė sparčiai sensta. Kas bus dar po dvidešimties metų, jei nieko nesiimsime?

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjo prof. habil. dr. Vytauto Usonio, tai gresia didele socialine problema.

„Apskaičiuota, kad po 40 metų vieną pensininką išlaikys du dirbantieji. Tačiau jeigu šiandien vaikų gimsta mažiau, nei yra keturiasdešimtmečių, tai tų, kurie po dvidešimties metų taps pensininkais, gali nebelikti kam išlaikyti“, - sako medikas.

Anot jo, valdžios dėmesys ir lėšos turi būti nukreiptos skatinti jaunas šeimas gyventi, dirbti, gimdyti vaikus Lietuvoje. Tačiau dabartinė valdžia problemos nemato. Suprantama - vaikai neina balsuoti, protestuoti ir ko nors reikalauti. O dabartinės mažo gimstamumo ir vaikų sveikatos problemos neišvengiamai labai išryškės po dvidešimties metų.

Žadėjo daug, tačiau...

Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė prieš rinkimus 2012 m. žadėjo pamažu grąžinti piniginės socialinės paramos (vaiko pinigų) mokėjimą visiems gyventojams, auginantiems vaikus, kad bent dalis šeimos išlaidų, atsiradus vaikui, būtų kompensuota - tokie planai buvo įrašyti 16-osios Vyriausybės programoje.

Iki 2009 metų vaiko pinigai - po 52 litus per mėnesį - buvo skiriami ir mokami visiems vaikams iki 18 metų. Šiuo metu 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką - 28,5 euro per mėnesį - gauna šeimos, auginančios vaikus iki 2 metų, jei tėvai negauna motinystės (tėvystės) pašalpos arba ji yra mažesnė nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 eurai). 28,5 eurų išmoka skiriama ir tėvams, auginantiems vaikus nuo 2 iki 7 metų, jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį nesiekia 153 eurų.

Politikai taip pat teigė ketinantys atkurti „sugriautą mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programas, nemokamo maitinimo sistemą“.

Visi vaikai nemokamus pietus gaudavo nuo 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. sausio. Praėjusios kadencijos Seimas nuo 2009-ųjų įvedė tvarką, kad nemokami pietūs skiriami tik minimalias pajamas gaunančių tėvų vaikams.

Vyriausybė savo programos skiltyje, skirtoje šeimai, deklaravo, kad nemokys šeimų, kaip joms gyventi, o stengsis joms padėti, kad šeimose neliktų smurto, prievartos ir nedarnos.

„Didinsime paskatas kurti šeimas ir gimdyti vaikus. Šeima ir vaikai visada bus mūsų prioritetas“, - žadama projekte.

Jame buvo įrašyti ir pažadai didinti vaikų darželių skaičių, pasirūpinti popamokiniu mokinių užimtumu, steigti daugiau dienos centrų, plėtoti Vaikų išlaikymo fondo veiklą ir kt.

Nereikia bijoti užsieniečių

Politikų planai kol kas taip ir likę tik planais. Jei krizės laikotarpiu paramos šeimoms mažinimas buvo aiškinamas ekonominiais sunkumais, kaip politikai tai aiškina dabar, kai patys aktyviai bando tautai įrodyti, kad krizė baigėsi ir šalies ekonomika sparčiai atsigauna?

Valdančiųjų atstovė Seime Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė „Vakaro žinioms“ teigė, kad mokėti šeimoms vaiko pinigus kol kas nesvarstoma. „Ne viskas iškart, - sakė Seimo narė. - Juk reikia ir pensijas grąžinti, ir ligos, motinystės išmokas padidinti... Neišspręstų problemų sąrašas gana ilgas, o viskas susiję su finansais. Reikia skaičiuoti.“

Vis dėlto valdantieji, anot K.Miškinienės, jaunomis šeimomis rūpinasi, bent jau nepasiturinčiomis - sudaromos galimybės lengviau gauti socialinį būstą, nuomotis būstą ir gauti dalinę kompensaciją. Daug dėmesio skiriama jaunimo profesinio mokymo, įdarbinimo problemoms, verslumui skatinti.

Lietuvoje mokamos motinystės išmokos, Seimo narės teigimu, yra vienos didžiausių Europoje. Mamoms planuojama sudaryti lankstesnes darbo sąlygas, kad mama galėtų ir dirbti, ir prižiūrėti vaikus, nes darželių trūksta.

„Galbūt viso to nepakanka, kad didėtų gimstamumas, nes daug jaunų žmonių iš Lietuvos išvyko, - sako K.Miškinienė. - Yra ir kitas sprendimo būdas - ekonomikos augimas. Tereikia nebijoti įsileisti trūkstamos darbo jėgos iš kitų šalių. Dabar gal kaip tik palankus laikotarpis. Problemos kyla ne tik Lietuvoje - jos kyla ir kitose šalyse, bet kitos šalys atviresnės. Ekonomikos augimas skatintų gimstamumą, nes nuo to priklauso ir šeimų pajamos. Jei šeimos daugiau uždirbtų, jos nebijotų, kad nesugebės išlaikyti vaikų.“

   
Lina Palaimienė, trijų vaikų mama:

Prieš rinkimus visada būna daug visko prižadama. Pensininkams nurėžtas pensijas jau atstatė į prieškrizinį lygį, o vaikai liko pamiršti.

Parama ir paslaugos šeimoms labai reikalingos. Tačiau šiuo metu mūsų visuomenėje tapo labai populiaru rūpintis rizikos grupei priklausančiomis šeimomis - prikurta visokių programų joms traukti iš skurdo. O ką daryti normalioms šeimoms, kurių pajamos minimalios? Juk tai - tvarkingos šeimos, tačiau vos galą su galu suduria. Jiems belieka verstis savo jėgomis arba išvykti ten, kur valstybė tikrai rūpinasi šeimomis.

Gausybė jaunų šeimų, neįvertinusios rizikos, prieš krizę prisiėmė kreditų būstui - norėjo gražiai gyventi, o dabar beveik visus uždirbamus pinigus atiduoda bankams. Tokiems žmonėms vaiko pinigai ar nemokamas vaikų maitinimas būtų didelė parama, bet jie jos negauna, nes „per daug“ uždirba. Tad apie kokią paramą ar pagalbą šeimoms kalbame?

Taip jau sutapo, kad mano vaikai iš valstybės paramos beveik negavo. Aš nesiskundžiu, nors papildomi pinigai būtų pravertę. Galbūt būtų susikaupusi kokia suma, pavyzdžiui, mokslams, nes dabar vienas mano vaikų išvažiavo į užsienį užsidirbti pinigų studijoms. Dirba juodą darbą, kad sukauptų pinigų, įgytų specialybę ir paskui Lietuvoje dirbtų... už minimumą?

Gimstamumas mažėja ir mažės, nes mūsų valdininkai neskatina jaunų šeimų likti Lietuvoje, nepadeda joms gyventi oriai. Nesakau, kad būtina joms duoti pinigų, tačiau bent jau sudaryti sąlygas gauti paslaugas - vietas darželyje, nemokamą gydymą vaikams. Pagaliau galimybę dirbti ir užsidirbti normalų atlyginimą. Manau, jau laikas valdžiai pradėti įgyvendinti savo pažadus.


Vaikų mažėja

Lietuvoje 2013 m. buvo 538 tūkst. vaikų - 18,2 proc. visų gyventojų.

Per 13 metų vaikų šalyje nuo 24,1 proc. sumažėjo iki 18,2 proc., visų pirma - dėl mažo gimstamumo: 2001-2013 m. kasmet gimdavo vidutiniškai 30 tūkst. gyvų naujagimių.

Vaikų skaičius mažėjo ir dėl mirčių: 2001-2007 m. kasmet mirdavo 440-580 vaikų, 2008-2010 m. - apie 300-390, o 2011-2013 m. - 240-290.

Prie vaikų skaičiaus mažėjimo prisidėjo ir migracija. Iš viso per 13 metų iš šalies išvyko 113,7 tūkst. asmenų iki 19 metų, o atvyko - vos 17,5 tūkst.

Iš viso dėl migracijos asmenų iki 19 m. sumažėjo 96,2 tūkst., o daugiau nei pusė jų - 52,4 tūkst. - buvo vaikai iki 14 metų.

Higienos instituto inf.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“