Lietuva siūlo dalį savo suvereniteto

Vakar Vilniuje prasidėjo dar vienas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginys - konferencija bendros Europos prokuratūros tema. Jos metu Lietuvos atstovai pristatė savo nuomonę, kodėl reikalinga bendra ES prokuratūra. O ji, pasirodo, yra labai teigiama, nes esą tai padėtų kovoti su ES pinigų grobstymu. Tačiau Lietuvos Nepriklausomybės likučius ginantys žmonės tvirtina, kad tai būtų dar vienas žingsnis šalies suvereniteto apkarpymo link, nes mūsų prokuratūra taptų tarsi provincijos prokuratūra, kuri nebebūtų nepriklausoma.

Stums į priekį

Bendros Europos prokuratūros idėją žurnalistams Vilniuje vakar pristatė teisingumo ministras Juozas Bernatonis, įtakingi Europos Komisijos ir kitų europinių institucijų vadovai.

„Europos prokuratūros įsteigimas yra vienas iš pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų baudžiamosios teisės srityje. Mes manome, kad tai yra labai efektyvus instrumentas, kuris padėtų geriau apsaugoti ES biudžeto lėšas. Įvairiais skaičiavimais, šiuo metu dėl sukčiavimo nusikaltimų per metus prarandama apie 1 mlrd. litų ES biudžeto lėšų, todėl kova su sukčiavimu yra labai svarbi. Mes labai džiaugiamės, kad šį pasiūlymą Europos Komisija pateikė būtent Lietuvos pirmininkavimo metu liepos 17 dieną, ir prasidėjo diskusijos šiuo klausimu. Ši konferencija yra labai svarbi, nes pradeda labai gilias diskusijas tarp teoretikų ir praktikų dėl šio pasiūlymo. Mes planuojame Europos Teisingumo Taryboje spalio pradžioje Liuksemburge šį klausimą įtraukti į mūsų tarybos darbotvarkę. Tada jau vyks oficialus pristatymas ir aptarimas, paaiškės valstybių narių pozicija. Lietuva, kaip pirmininkaujanti valstybė, norėtų, kad būtų kuo platesnis ES valstybių narių palaikymas“, - dėstė J.Bernatonis.

Rado pretekstų

Už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą bei kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta taip pat tvirtino, kad Europos prokuratūra būtų labai reikalinga.

„ES pinigai nėra pinigai Briuseliui, kaip kartais manoma. Tai biudžetas visiems mūsų kaimams, miestams, regionams, dirbantiems žmonėms, studentams, pensininkams visoje Europoje. Kaip panaudosime šiuos pinigus, yra svarbu tiek ekonomikos augimui, tiek konkurencingumui. Dėl to ypač svarbu, kad mes naudotumėmės visomis galimybėmis ES pinigus apsaugoti. Iki šiol ES šalyse buvo fragmentiškai kovojama su tais, kurie sukčiaudavo naudodami ES pinigus. Skaičiai iškalbingi. 42 proc. sukčiavimo bylų baigėsi kaltinamuoju nuosprendžiu. Tam yra daug priežasčių. Viena jų - nacionaliniu lygmeniu kova su sukčiavimu nebūtinai yra prioritetas. Kita - skirtingų taisyklių taikymas įrodymams pateikti, ypač tarpvalstybinėse bylose“, - tvirtino A.Šemeta.

Anot jo, būtent todėl ir reikalinga dar viena nauja institucija.

Lietuvos prokuratūra nebebūtų nepriklausoma

Europos Komisijos Teisingumo generalinio direktorato generalinė direktorė Fransuaza Le Bei (Francoise Le Bail) paaiškino, esą kova su sukčiavimu naudojant ES pinigus nėra tobula, nes kovotojai yra susiskaidę. Įsteigus Europos prokuratūrą visos nacionalinių valstybių prokuratūros tiriant tokias bylas būtų Europos prokuratūros dalimi. Pastaroji neva būtų nepriklausoma, tik atskaitinga Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir kitoms briuselinėms institucijoms.

„Egzistuoja tam tikras susiskaidymas. Ketiname sukurti integruotą ir kartu decentralizuotą instituciją. Tai reiškia, kad visos nacionalinės teisminės institucijos tam tikra prasme bus Europos prokuratūros dalimi“, - grasino F.Le Bei.

Dubliuos funkcijas

Kam reikalinga nauja įstaiga, jei jau veikia 2002 metais įsteigta Europos teisinio bendradarbiavimo institucija „Eurojust“, 1999 metais įsteigta kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF ir kitos?

To „Respublikos“ paklausta „Eurojust“ vadovė Mišelė Konins (Michele Coninsx) sakė, kad jos vadovaujama įstaiga suderins pajėgumus su Europos prokuratūra ir abi jas sies „ypatingas ryšys“.

A.Šemetos teigimu, OLAF šiuo metu turi tik administracines teises.

„Kovos su sukčiavimu bylos neturi sienų. Bylose dažnai dalyvauja kelių valstybių atstovai. Didžiausias Europos prokuratūros pliusas būtų tas, kad įrodymai, surinkti vienoje valstybėje, galėtų būti panaudoti be papildomų veiksmų bet kurioje kitoje valstybėje. O tai labai smarkiai turėtų padidinti efektyvumą nagrinėjant tokias bylas. Šiuo metu OLAF nagrinėja tokias bylas, bet ji turi tik administracines teises. Atlikusi administracinius veiksmus, ji perduoda bylas šalims narėms, o jos turi iš naujo atlikti Baudžiamojo kodekso veiksmus. O jei joms kyla papildomi klausimai, turi teikti užklausas, laukti, kol jos bus įvykdytos pagal tarpusavio pagalbos sutarimus“, - tvirtino A.Šemeta.

Pasak jo, Europos prokuratūros įkūrimas numatytas ES dokumentuose, apie tai diskutuojama jau 12 metų, tačiau tik Lietuvai tapus ES Tarybai pirmininkaujančia valstybe šis klausimas rimčiau pajudintas.

Neįžvelgia suvereniteto apkarpymo

Ar Europos prokuratūros įsteigimo šalininkai nemano, kad dar vienos viršvyriausybinės institucijos sukūrimas dar labiau apkarpytų tiek Lietuvos, tiek kitų ES narių suverenitetą? J.Bernatonis į tai „Respublikai“ atsakė, kad taip manančių yra ne vienas.

„Jūs ne pirmas, kuris to klausiate. Aš esu gavęs tokį paklausimą iš signataro Zigmo Vaišvilos. Tačiau noriu pasakyti, kad čia mes kalbame ne apie suvereniteto delegavimą, o apie prokurorų delegavimą. Tai yra labai organizuota, efektyvi bendradarbiavimo forma kovojant su sukčiavimo nusikaltimais. Ir aš manau, kad tai labiau susirūpinimą kelti turėtų tiems asmenims, kurie daro tuos nusikaltimus, o ne tiems, kurie, tarkime, rūpinasi, kad nebūtų pažeisti mūsų suvereniteto klausimai. Su suverenitetu tai, mano įsivaizdavimu, neturi nieko bendra. Mes jokių savo teisių šiuo atveju nedeleguojame. Tiesiog bendromis pajėgomis bandysime kovoti su minėtais nusikaltimais, kurie daro didelę žalą ES biudžetui ir kartu apvagia mūsų piliečius. Kova su nusikalstamumu niekuomet nėra susijusi su kokiais nors pažeidimais valstybės suverenitetui“, - tvirtino J.Bernatonis. Jis užtikrino, kad Europos prokuratūros funkcijos neišsiplės iš ES pinigų vagių gaudymo į platesnes.

Atsakymo nesulaukė

Tačiau Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Z.Vaišvila su teisingumo ministru nelinkęs sutikti. Beje, signataras priminė, kad su klausimu, ar Europos prokuratūros įkūrimas neatims dalies Lietuvos suvereniteto, oficialiai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ši pati atsakymo nepateikė, klausimą persiųsdama J.Bernatoniui. Pastarasis kol kas atsakymo irgi nepateikė.

„Tai tikrai yra suvereniteto atidavimas. Juk atiduodamas prokuratūros administracinis pavaldumas. Gaila, niekas nesako, kieno parašu aprobuota tai. Manau, kad D.Grybauskaitės. Jei ne - tai tada iš viso atsiprašau. Tačiau ir D.Grybauskaitė galų gale net ir būdama prezidentė neturi teisės dalyti suvereniteto. Tik referendumo būdu tai turi būti sprendžiama. Prezidentė neturi tokių įgaliojimų. Beje, net ir Lisabonos sutartyje numatyta, kad tai yra atskiras klausimas, reikalaujantis valstybės pritarimo. Dabar bus atiduotas administracinis pavaldumas lėšų skirstymo bylose. Tačiau tai tik pretekstas. Jei Lietuvoje atliekamas nepriklausomas tyrimas pagal Lietuvos įstatymus - kam tada atsiskaitinėti Europai? Jei yra teisinės pagalbos klausimai - tai jau yra sureguliuota ir be Europos prokuratūros. Deklaruojama, kad nieko blogo, Lietuvos prokurorai patys tirs ir iš pradžių tik dalyje bylų bus administraciškai pavaldūs finansinėse bylose“, - dėstė Z.Vaišvila.

Nusikaltimas Tautai

Tačiau signataras yra įsitikinęs, kad vėliau ir kitų bylų tyrimui ims vadovauti prokurorai iš Briuselio.

„Taip paprastai su viskuo atsitinka. Paskui ir Baudžiamąjį kodeksą turėsime derinti su Briuseliu. Jau ir dabar, pavyzdžiui, homoseksualistų klausimai stumiami, kad būtų baudžiamosios bylos keliamos dėl diskusijų apie tai. Svarbiausia - padaryti pirmą žingsnį ir perimti administracinį valdymą finansinėse bylose. Paskui bus kiti žingsniai. Juk kitų priežasčių nėra. Institucijų, kurios tuo galėtų užsiimti, yra ir taip. Tokias bylas galima ištirti esamais tarptautinės teisinės pagalbos instrumentais. Galų gale prokuratūros statusas yra įtvirtintas mūsų Konstitucijoje. Be jos pakeitimo jokie statuso pakeitimai negalimi“, - akcentavo Z.Vaišvila.

Egidijus BIČKAUSKAS, teisininkas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

Aš esu įsitikinęs, kad tam tikros kompetencijos, net ir nedidelės apimties, perdavimas kuriamai Europos prokuratūrai neišvengiamai sulauktų tolesnių žingsnių, kai po truputį būtų perduodamos kitos kompetencijos dalys. Šiuo metu kalbama tik apie bylas dėl europinių pinigų pasisavinimo, tačiau esu tikras, kad labai greitai atsirastų ir kitos bylos, bendros, pasak naujos sistemos kūrėjų, kryptys. Kitaip tariant, iš mūsų prokuratūros būtų atimama kompetencija ir po truputėlį perduodama ES kuriamos prokuratūros kompetencijai. To rezultatas - po metų ar dvejų mūsų valstybės prokuratūra taptų tarsi vienos iš provincijų prokuratūra. Todėl į tai reikia labai atsargiai žiūrėti.

Kiekviena iš ES valstybių nėra vienoda su kitomis tiek istoriniu, tiek tradicijų, papročių, moralės, požiūrio į tuos pačius klausimus atžvilgiu. Todėl vargu ar įmanoma bendra Europos teisė. Mes visi esame pernelyg skirtingi. O jei reikia kokių papildomų mechanizmų dėl bendrų pinigų kontrolės, tai aš manau, kad yra galimybė tą kontrolę stiprinti esant dabartinėms struktūroms - OLAF, „Eurojust“ ir t.t. O jei ir reikalingos kokios papildomos struktūros, tai neturėtų būti bendra Europos prokuratūra, kuri įsivaizduojama kaip atitinkamų įgalinimų turėjimas visoje ES. Kova su ES pinigų švaistymu tebūtų, kaip rodo praktika, priedanga ir pradžia upeliuko, kuris galų gale taptų upe.

Kad požiūris į mūsų bendrus pinigus turi būti vienodas - tai taip. Ir atsakingumo požiūriu jis turi būti vienodas, tačiau, kaip minėjau, kitais klausimais - galų gale požiūriu į šeimą, į tradicijas - pernelyg skiriamės, todėl bendra prokuratūra nėra įmanoma. O kovai su ES pinigų grobstymu institucijų ir taip pakanka.

Neabejoju, kad tikrasis Europos prokuratūros steigimo tikslas yra žengti dar vieną žingsnį ES federalizmo, unitarizmo link. Apie unitarizmą kalbėti gal dar ankstoka, tačiau apie federalizmą, deja, - jau nebe.