Lietuva gali išvesti karius iš Irako

Karštieji taškai

Britai vakar paskelbė, kad jų pajėgos Irake artimiausiu laiku bus sumažintos. Danija planuoja išvesti kariuomenę iki rugpjūčio. Lietuviai nuspręs vėliau, tačiau taip pat rimtai svarsto galimybę išvesti savo karius iš Irako - LITCON-9 misija gali būti paskutinė.

Nuspręs vėliau

Vakar, paaiškėjus Didžiosios Britanijos ir Danijos planams dėl šių šalių kariuomenės išvedimo iš Irako, lietuvių planus "Vakarų ekspresui" komentavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

"Pastaruoju metu analizavome situaciją Irake su britų ir danų kolegomis. Šalies pietuose situacija tapo žymiai stabilesnė, sumažėjo išpuolių. Todėl atsiranda galimybė mažinti koalicinių pajėgų dalyvavimą patrulinėse misijose", - teigė ministras.

"Dabar pastangas galima nukreipti kita linkme - padėti mokyti irakiečių karius. Neseniai parašiau laišką Irako gynybos ministrui, kad jie galėtų pasinaudoti Lietuvos karo akademijos paslaugomis, - sakė J. Olekas. - Be to, norėtume labiau susikoncentruoti į misiją Afganistane.

Dabar yra renkamas LITCON-10 būrys galimam dalyvavimui misijoje Irake, tačiau jo gali ir neprireikti. Galutinis sprendimas bus priimtas kiek vėliau, gal būt kovo pradžioje, kai vyks Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimas. Galbūt prieš nusprendžiant pats nuvyksiu į Pietų Iraką ir pamatysiu situaciją savo akimis", - "Vakarų ekspresui" teigė J. Olekas.

Šiuo metu Irake, Danijos bataliono sudėtyje, tarnauja 53 Lietuvos kariai. Kontingento LITCON-9 misijos laikas baigsis rugpjūtį.

Pajėgos sumažės

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras vakar paskelbė, kad šiuo metu Irake esančios britų pajėgos, kuriose tarnauja 7 tūkst. 100 karių, per kelis artimiausius mėnesius bus sumažintos iki pusšešto tūkstančių karių.

Kalbėdamas parlamente, britų vyriausybės vadovas taip pat išreiškė viltį, kad iki vasaros pabaigos Iraką galės palikti dar pusė tūkstančių karių, tarnaujančių Basroje. Tačiau, anot T. Blero, Didžiosios Britanijos kariai Irake liks ir 2008 metais ir bus šalyje tiek, kiek reikės jų pagalbos.

Nuo JAV vadovaujamos invazijos į Iraką pradžios 2003 metų kovą jau žuvo virš 100 britų karių.

T. Bleras pripažino, jog Basroje situacija vis dar yra pavojinga, tačiau pridūrė, kad nužudymų ir grobimų skaičius sumažėjo, vyksta atstatymo darbai.

"Basra nėra tokia, kokią norėtume matyti, tačiau kitą Basros istorijos puslapį gali parašyti irakiečiai", - sakė jis.

Savo karius iš Irako atitrauks ir Danija. Šalies ministras pirmininkas Andersas Fogas Rasmusenas vakar pareiškė, kad Danija iki rugpjūčio mėnesio iš Irako išves savo karius. Dauguma iš 470 danų karių dislokuoti Irako pietuose. Nuo 2003-iųjų žuvo šeši danų kareiviai.

Pasak A. F. Rasmuseno, sprendimas priimtas po konsultacijų su Irako vyriausybe ir Britanija, kurios kontrolėje Basroje tarnauja danų kariai. Vietoj karių Kopenhaga į Iraką pasiųs sraigtasparnių ir civilių specialistų, kurie padės irakiečiams rekonstrukcijos darbuose.

"Danijos batalionas namo grįš iki rugpjūčio. Tikimės, kad irakiečiai 2007 metais perims saugumo kontrolę Irako pietuose", - žurnalistams pareiškė politikas.

JAV nori grįžti garbingai

Tuo tarpu JAV prezidentas Džordžas V. Bušas laikosi kitokios strategijos. Jis siekia į Iraką pasiųsti papildomai 21 tūkst. 500 karių.

Tačiau Japonijoje viešintis JAV viceprezidentas Dikas Čeinis vakar pareiškė, jog Jungtinės Valstijos nori sėkmingai užbaigti misiją Irake ir grįžti "garbingai".

"Žinome, kad jei paliksime Iraką nepabaigę misijos, priešai ims mus persekioti", - sakė D. Čeinis susitikime su Japonijos premjeru Šindzu Abe, kurio vyriausybės gynybos ministras vos prieš kelias savaites pareiškė, kad sprendimas pradėti karą Irake buvo klaida.

Koalicinės pajėgos Irake

JAV - 132,000
Britanija - 7,200
Pietų Korėja - 3,200
Lenkija - 900
Gruzija - 800-850
Australija - 900
Rumunija - 600-865
Danija - 460
Salvadoras - 380
Bulgarija - 150
Lietuva - 53
šaltinis - Globalsecurity.org

Džiugas LUKOŠEVIČIUS