Lietuva - pabėgėlių galimybių šalis. Ne mūsų?

Štai kur taškomi Europos Sąjungos pinigai! Jokios grąžos neduodantiems, beverčiams projektams. Ryjantiems pinigus. Projektėlį pasmulkinę ir papildomai finansavę įrodysime, jog Kaniukai, Klausučiai - pabėgėlių galimybių miesteliai. Tetrūksta prigaminti testų apie Kaniukų, Klausučių gyventojų kūnų kalbą. Pateikiant tam tikrus skirtumus. Tarkime, vieni, kai supyksta, trepteli viena koja, o kiti, kai supyksta, antra koja. Jei abiem iš karto trepteli, tai šokinėja.

Tokie ES finansuojami projektai pagaminti visoms ES valstybėms narėms. Tik vietoj „Lietuvos - pabėgėlių galimybių šalies“ įrašoma Vengrija, Lenkija ir t.t. Kaip senoje geroje kino komedijoje „Briliantinė ranka“. Kur ir Stambulas, ir Marselis, ir bet koks kitas sovietiniams piliečiams neprieinamas miestas vienodai vadinami kontrastų miestais. O kur mūsų, Lietuvoje dar likusių, galimybių šalis? Kodėl dar neparuoštas projektas, jog lietuviams tinka tik Sachara. Ta proga paaiškinus kupranugarių kūnų kalbą. Ir atskleidus paslaptį, jog jis - ne direktorius. Gal ES tokiam projektui pinigų pritrūko? Reklamuodama mus arabams ištaškė?

ES finansuojami projektai visada yra TIKSLINIAI. Jei davė pinigų išsikasti miestelio parke kūdrą, tai gali kasti tik kūdrą. Nė vieno cento negali panaudoti kitur. Tarkime, į kūdrą įleisti dešimt karosų. Negali. Baus. Nes karosams projektas neparašytas. Todėl mūsų policijai trūksta neperšaunamų liemenių, nes ne liemenė, bet įsiūlytas pabėgėlis yra dabartinis ES tikslas. Todėl mūsų žmonės iš čia emigruoja, žemdirbiai gauna per mažas išmokas, pensininkai - nykias pensijas, nes lietuvis, esantis Lietuvoje, nėra ES vadovybės tikslas. Sprendžiant iš projektėlių, tikslas - arabas. Kuo daugiau mūsiškių išbėgios, tuo daugiau liks vietos arabams.

Toks priverstinis mūsų demografinis prifarširavimas primena sovietmetį. Kai mūsų jaunimas buvo viliojamas į Karagandos, Komijos komjaunuoliškas statybas, arė Alkanosios stepės plėšinius. O pas mus darbavosi jaunuoliai iš kitų sovietinių respublikų. Tik tada buvo bendras šūkis - darbas, tautų draugystė. Pageidautina susituokiant. Ir ta draugystė buvo labiau išsitęsusi laike. O dabar brukamas žaibiškas nuolankumas, prisitaikymas. Priešintis, ginti savo nacionalinius interesus neleidžiama. Abejoti ES vadovybės sprendimais neleidžiama. Ar bent vienas žinome ES telefono numerį, kuriuo paskambinę galėtume išsakyti savo poziciją: ką jūs su mumis darote? Ar jums liko bent kiek sveiko proto? Ne popiergalius rašinėkite, ne pinigus švaistykite, bet nusileiskite ant žemės. Kol jūsų neišgrūdo iš Europos. Ne mes, bet arabai.

Dainius PAUKŠTĖ, Migracijos reikalų ekspertas:

- Norvegijos valdžia nusprendė arabų kraštuose pradėti plačią viešinimo kampaniją, per kurią aiškins potencialiems migrantams visus integracijos į norvegų visuomenę sunkumus, kalbos mokėjimo reikalavimus ir t.t. Be to, jie atvirai aiškins, kad deportuos visus, kviečiančius atvykti ir šeimas, taip pat tuos, kurie neatitiks Norvegijoje keliamų reikalavimų. Ar tokia kampanija gali būti veiksminga, mažinant migrantų srautus?

- Čia reikėtų pasakyti, kad ne norvegai pirmi šitą dalyką sugalvojo. Tokią viešinimo praktiką Europoje pirmieji taikė danai, tačiau ir ne jie buvo jos pradininkai, o australai. Kadangi Australija vykdo selektyvią ekonominių migrantų atrankos politiką, ši praktika duoda rezultatų. Žinoma, karo pabėgėliai taip pat kažkiek papuola į šios programos rėmus. Tačiau klausimas dabar tik vienas - geriau šią praktiką taikyti dabar negu niekad. Tai akivaizdu, ir aš tai vertinu labai pozityviai. Tai yra objektyvios informacijos pateikimas, todėl žmonėms apie visus integracijos sunkumus bei patekimo į norimą šalį taisykles geriau sužinoti būnant dar namuose, nei atvykus prie sienos per didžiausius vargus, išleidus visas savo santaupas ir tik čia sužinojus, kad neturi jokių šansų patekti... Todėl australų, danų, o dabar ir norvegų pasirinktas variantas yra pozityvus bei sąžiningas tiek tų žmonių atžvilgiu, tiek pačioms valstybėms, kurios susiduria su didžiuliais migrantų srautais.

- O kodėl Lietuva negali elgtis taip pat kaip australai, norvegai ar danai? Gal tai būtų prasmingiau ar net pigiau, negu užsiimti „integracija“ tų žmonių, kurie čia net nenori važiuoti?

- Kaip aš suprantu, jeigu Lietuva norėtų pradėti tokią viešinimo kampaniją, galėtų tai daryti be jokių kliūčių, kol migracijos klausimai vis dar yra nacionalinių valstybių kompetencija. Juk ne už kalnų laikas, kai migracijos klausimai visiškai pereis į Briuselio rankas, o tada jau bus vėlu ką nors daryti, nes Briuselio taisyklės iškart pradės galioti visai ES erdvei, jeigu tokia erdvė išliks apskritai...

- Manote, kad ES dėl migracijos gali neišlikti?

- Ne aš vienas taip manau. Štai šią savaitę ir Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz) iš esmės pasakė tą patį. Jis kalba, kad ES sudaro pernelyg skirtingos valstybės - vienos iškart užsidaro visiems migrantams ir pabėgėliams, kitos išlieka atviros, tačiau visiškai nesugeba susidoroti su tais srautais bei antplūdžio pasekmėmis. Taigi visi pradeda po truputį mąstyti, nors prieš tai stengėsi vaizduoti, kad problemos apskritai nėra. Matome jau ir pasekmes patiems politikams. Pažvelkime, kaip krito Angelos Merkel reitingai, o juk ji bene garsiausiai kalbėjo, kad priims visus, tačiau iš pradžių paprasti vokiečiai, o po to ir ji pati pamatė, kad nepajėgia visko apžioti... Migracijos politika yra sudėtinga, reikia elgtis labai atsargiai, turėti gerus specialistus, valdyti procesą centralizuotai, - ne taip, kaip vyksta Lietuvoje, kur naikinamas netgi Migracijos departamentas kaip nereikalingas...

- Su kuo tenka kalbėtis, niekas nesupranta, kodėl Lietuva elgiasi atvirkščiai negu visos civilizuotos Europos ir pasaulio valstybės, - visos šalys įkalbinėja pas juos nevažiuoti, o mes maldaujame, kad tik kas nors čia atvyktų. Kodėl mes taip keistai elgiamės?

- Galbūt norime atrodyti protingesni už visą pasaulį... Kartais tiesiog juokinga: kiek matau, visi mūsiškiai šio migracijos kracho akivaizdoje elgiasi tiesiog visiškai nelogiškai. Užuot susitelkusi centralizuoti, paskirti aiškiai atsakingą vieną galvą už proceso valdymą, mūsų valdžia viską daro atvirkščiai: skaido, naikina, mažina, o po to žiūri išsižiojusi: vajetau, kaip viskas blogai... Štai kad ir dabar: iš 1105 asmenų, kuriuos labai norima pas mus perkelti, savivaldybėse vietos atsiranda mažiau nei šimtui. O kur dės kitus? Nemanau, kad Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, kuris formaliai atsakingas už šį reikalą, pasiims juos visus namo. Lygiai taip pat jų nepasiims ir vidaus reikalų ministras su savo viceministru, kurie esą ieško kažkokių šeimų, norinčių tuos migrantus priimti. Matyt, kai bus užpildytos vietos, viskas bus sustabdyta, o tada atvykusieji bus integruojami 3 mėnesius. Kai šie pabėgs, tuomet, matyt, bus vežami kiti... Net nežinau, kas sugalvojo tuos 3 mėnesius, - tai visiškai nerealus laikotarpis, per kurį jie esą išmoks lietuvių kalbą, mūsų istoriją, Konstituciją, papročius. Absurdas. Tokie veiksmai rodo, kad migracijos problemų sprendimas tik imituojamas, viskas vyksta padrikai ir nenuosekliai.

Komentaras

Dalia Grybauskaitė, prezidentė:

Atrodo, prezidentė Dalia Grybauskaitė vienintelė iš Lietuvos politikų realiai vertina pabėgėlių situaciją. Vakar ji Lietuvos radijui paaiškino, kodėl migrantams turėtų būti mokamos mažesnės pašalpos.

„Negalime pabėgėliams mokėti daugiau nei savo Lietuvos žmonėms - tiems, kurie dirbo 30-40 metų ir uždirbo savo pensiją, - sakė prezidentė. - Mes negalime mokėti 300, 400 ar dar daugiau eurų pabėgėliams, kai mūsų pensininkai gyventų daug sudėtingiau.“

Be to, prezidentės teigimu, mažesnės išmokos pabėgėliams juos skatins aktyviau integruotis į šalies darbo rinką ir visuomenę. Anot šalies vadovės, pasinaudoti didesnėmis išmokomis pabėgėliams siekia ir tam tikros interesų grupės: „Matome atskirų interesantų - tiek savivaldybių lygmeniu, tiek kitur - norą užsidirbti iš pabėgėlių pašalpų: įtikinti, kad pašalpos turi būti didesnės, tada atitinkamai pabėgėliai už tuos pinigus brangiau mokėtų už būstą, daugiau būtų galima iš jų išspausti tų lėšų.“

Prezidentė taip pat atkreipė dėmesį, kad kas mėnesį pabėgėliui skirtina 204 eurų (2 valstybės remiamų pajamų dydžiai) išmoka sudaro 83 proc. vidutinės senatvės pensijos šalyje, kuri siekia 247 eurus. Latvijoje, anot D.Grybauskaitės, šis santykis siekia 40 proc., Estijoje - 38 proc., Vokietijoje - 55 proc.

Belgijos ir Prancūzijos pavyzdžiai parodė, kad didelės socialinės išmokos imigrantams paskatino ne tik jų gyvenimą uždarose bendruomenėse, bet ir radikalizaciją.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“