Liberalų sąjūdžio krachas

Penktadienį įkandin anksčiau atsistatydinusių trijų Liberalų sąjūdžio partijos vicepirmininkų atsistatydino ir šios politinės jėgos pirmininkas, sostinės meras Remigijus Šimašius. Kokia ateitis laukia iš skandalų neišsikapstančio Liberalų sąjūdžio? Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis partijai šviesios ateities neprognozuoja. Jis mano, kad liberalizmo poreikis Lietuvoje išliks, tačiau tokias idėjas vietoj Liberalų sąjūdžio skleis jau kita politinė jėga.

Penktadienį ir R.Šimašius sureagavo į Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė partijų finansavimo įstatymą (o tai reiškia, kad partija netenka valstybės dotacijų iki 2 metų laikotarpiui) ir pareiškė apie savo atsistatydinimą. Dar prieš VRK sprendimą iš Liberalų sąjūdžio vicepirmininkų postų pasitraukė Petras Auštrevičius, Vitalijus Gailius ir Marcijonas Urmonas. Nors atsistatydino ir pats R.Šimašius, vis dėlto jis pareiškė priekaištą taip pat pasielgusiems buvusiems savo pavaduotojams.

„Man atrodo, tikiuosi, neteisingai, kad už skambių frazių tame pareiškime slepiasi noras atsiriboti, nusimesti atsakomybę, užsiimti stebėtojo, o ne sprendimų priėmėjo poziciją. Tas pareiškimas nėra vieno žmogaus spontaniškas sprendimas, o dalies vadovybės pasitraukimas, todėl nereaguoti negaliu“, - teigė Vilniaus miesto meras.

Laikinuoju partijos pirmininku tapo Eugenijus Gentvilas, iki šiol ėjęs partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas.

„Atsakingai žiūriu į partiją. Pagal įstatus laikinuoju pirmininku tampu automatiškai, pasitarus valdyboje šias pareigas eisiu iki partijos suvažiavimo. Pretenduoti į partijos vadovus neplanuoju, dar šiemet šauksime neeilinį partijos suvažiavimą, padėsiu atlikti organizacinius techninius darbus“, - sakė E.Gentvilas.

„Vakaro žinios“ primena, kad Liberalų sąjūdžiui yra pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje. Prokuratūra įtaria, kad Liberalų sąjūdis gavo naudos per buvusio partijos pirmininko, 2012-2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Šarūno Gustainio galimai neteisėtą veiklą.

Politologas Lauras Bielinis sako, kad dalies Liberalų sąjūdžio vadovybės atsistatydinimas yra gudrus manevras.

„Atsistatydinimai tiek pavaduotojų, tiek paties pirmininko, yra visiškai logiški. Atsistatydindami jie partijai savotišku būdu atriša rankas. Jei jų atžvilgiu yra kažkokie įtarimai arba negatyvios nuomonės, tai partija dabar gali laisviau veikti ir visos problemos, sietos su vadovais, tampa jau nebe tiek partijos, kiek tų atsistatydinusių žmonių problemomis. Atsistatydinimas yra natūralus, geras ir gudrus manevras“, - įvertino profesorius.

Paklaustas, kokia gali būti Liberalų sąjūdžio ateitis, politologas akcentavo, kad partijos ir liberalizmo ateitis bus skirtinga.

„Liberalų sąjūdis, kaip organizacija, prarado savo reputaciją, visuomenėje dabar vyrauja kritinis požiūris į liberalus kaip partiją. Tačiau liberalizmas kaip idėja daliai visuomenės išliko patrauklus, liberalizmo poreikis yra išlikęs. Tai galima matyti iš to, kaip rinkėjai balsavo už liberalizmo idėjas po skandalo su Eligijumi Masiuliu. Visi manė, kad partijai rinkimuose bus labai sunku, bet pamatėme, kad liberalai surinko labai daug balsų. Todėl neabejoju, kad liberalizmo poreikis išliks ir toliau, tik abejoju Liberalų sąjūdžio, kaip partijos, ateitimi. Manau, kad bus daug perturbacijų. Jei ši partija žlugs, jos vietą užims kita partija su tokiomis pat pažiūromis. Galbūt susikurs nauja organizacija, galbūt ji susikurs Liberalų sąjūdžio pagrindu“, - svarstė L.Bielinis.

R.Šimašius pareiškė: „kad ir kaip keistai skambėtų vakarykščio VRK sprendimo kontekste, Liberalų sąjūdis yra skaidriausia partija Lietuvoje - tai sakau nė kiek neperdėdamas.“ Tokia politiko mintis politologui sukėlė šypseną, nors profesorius ir sutinka su šiuo teiginiu.

„Po viso šito skandalo jie iš tikrųjų tapo skaidriausiais, nes partijoje nebeliko tų, kurie skandalą sukėlė. Be to, skandalas Liberalų partijoje išryškino tai, kas kitose partijose dar liko šešėlyje“, - akcentavo L.Bielinis.

Galbūt europarlamentaras Antanas Guoga, pernai vos laikinai tapęs Liberalų sąjūdžio vadovu ir iškart paraginęs kuo skubiau joje atlikti reviziją, jau tada matė, kad viskas toli gražu nėra skaidru? L.Bielinis nesiėmė spėlioti.

„A.Guoga iš viso net nėra politikas. Jis sugeba žaisti politinius žaidimus, bet to neužtenka būti politiku. Jo siūlymai buvo pakankamai populistiški, kad būtų galima įvertinti kaip konstruktyvų politinį veiksmą“, - sakė profesorius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“