Ir politikai, ir menininkai vieningai pripažįsta, kad pensinio amžiaus sulaukusiems kūrėjams papildoma valstybės parama būtina. Seimas grąžina Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams galimybę pretenduoti į valstybines pensijas, kurių skyrimą išskirtiniais nuopelnais kultūros ir meno srityje pasižymėjusiems asmenims buvo sustabdžiusi ankstesnė Vyriausybė.
Dabar Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, kaip ir ginkluotojo pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams - kariams savanoriams, olimpinių žaidynių čempionams, iškovojusiems aukso medalius, suteikta teisė pretenduoti į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Kiek papildomai lėšų valstybei kainuos nusipelniusiems menininkams skiriamos minėtos pensijos, SADM kol kas nesuskaičiavo.
Privilegijos menininkams
Pernai, kai prasidėjo diskusijos dėl siūlymų grąžinti valstybines pensijas nusipelniusiems kultūros ir meno veikėjams, SADM nebuvo linkusi tam pritarti. „Valstybinės pensijos - papildomos išmokos, nepagrįstos socialinio draudimo ar kitomis specialiomis įmokomis ir mokamos kartu su valstybinio socialinio draudimo pensijomis, - buvo nebeskiriamos nuo pat sunkmečio pradžios“, - LŽ aiškino SADM Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė. Pasak valdininkės, būta nemažai ginčų, neva valstybinės pensijos už nuopelnus skiriamos nesant objektyvių vertinimo kriterijų ir tada jos tampa privilegijomis.
Vis dėlto Seimui pritarus ir nuo šių metų įsigaliojus naujiems Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimams, SADM parengė Vyriausybės nutarimo projektą. Jame siūloma 32 Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatams, taip pat dviem joms prilygintų Nacionalinės literatūros, meno ir architektūros premijų laureatams bei vienam Nacionalinės premijos laureatui nuo balandžio 1 dienos skirti 800 litų pirmojo laipsnio valstybines pensijas. A.Aranauskienės teigimu, ji bus mokama iki gyvos galvos, jei asmuo negaus draudžiamųjų pajamų.
SADM atstovai tikina, kad valstybės lėšos Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų pirmojo laipsnio valstybinėms pensijoms dar planuojamas. „Lėšų poreikis bus tikslinamas“, - pažymėjo A.Aranauskienė.
Kultūros ministerijos duomenimis, šiuo metu iš viso yra 145 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, 79 - jau pensinio amžiaus. 25 jų valstybinės pensijos skirtos anksčiau. Šįmet pensinio amžiaus sulauks dar vienas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, o kitąmet – šeši.
Skolos grąžinimas
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys konservatorius Valentinas Stundys praėjusią kadenciją siūlė keisti Valstybinių pensijų įstatymą, kad į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją taip pat galėtų pretenduoti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. „Tai buvo skola šiems garbiems žmonėms, reikėjo ją grąžinti. Dabar telieka džiaugtis, kad tai įvyko!” - LŽ tvirtino parlamentaras.
Pasak jo, valstybinė pensija – ne tik nusipelniusių kultūros ir meno veikėjų įvertinimas, bet ir parama vyresniam žmogui. „Jeigu garbus menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, negauna nė 800 litų siekiančios paramos senatvėje, suvokiame, kokia yra jo socialinė padėtis, kai senkant kūrybinėms jėgoms žmogus lieka pašalėje...“ - kalbėjo V.Stundys.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams mokamos valstybinės pensijos, parlamentaro manymu, valstybei neturėtų būti sunki našta. „Juk tai nėra didelės pinigų sumos, kurios visam nacionaliniam valstybės biudžetui, siekiančiam beveik 50 mlrd. litų, būtų sunkiai pakeliamos“, - įsitikinęs konservatorius.
Valstybės parama reikalinga
LŽ kalbintas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) prezidentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas rašytojas Kornelijus Platelis pažymėjo, kad pensinio amžiaus sulaukusiems menininkams valstybės parama labai reikalinga. „Tie, kurie visą gyvenimą užsiėmė tik kūryba ir menu, neužsidirbo tiek, kad iš „Sodros“ gautų solidžias pensijas. Įsivaizduokite, kaip yra, kai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui mokama 400 ar 500 litų pensija. Tai negražu...“ - sakė jis.
K.Platelis siūlo Vyriausybei sykiu su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais pagerbti ir savo teikiamos premijos laureatus. „Nacionalinės premijos laureatų, kuriems bus skiriama valstybinė pensija, nėra daug. Todėl siūlyčiau pridėti ir Vyriausybės premijų laureatus, juk jie taip pat nusipelnę žmonės“, - pabrėžė LMKA vadovas.
***
Pirmojo laipsnio valstybines pensijas siūloma skirti šiems Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams: Robertui Antiniui, Petrui Bingeliui, Jonui Vytautui Bruveriui, Juozui Budraičiui, Henrikui Algiui Čigriejui, Petrui Dirgėlai, Algirdui Dovydėnui, Stasiui Eidrigevičiui, Edvardui Valiui Gudavičiui, Adomui Jacovskiui, Feliksui Jakubauskui, Vandai Juknaitei-Baltrūnienei, Donatui Juozui Katkui, Antanui Kmieliauskui, Giedriui Antanui Kuprevičiui, Povilui Mataičiui, Daliai Lidijai Mataitienei, Petrui Mazūrui, Vitalijui Mazūrui, Regimantui Midvikiui, Irenai Milkevičiūtei, Kęstučiui Pempei, Kornelijui Plateliui, Vladimirui Prudnikovui, Ramutei Skučaitei, Aldonai Šaltenienei, Anatolijui Šenderovui, Jonui Vaitkui, Augustinui Vasiliauskui, Bitei Vilimaitei, Algirdui Vizgirdai, Stanislovui Žvirgždui; Lietuvos nacionalinės literatūros, meno ir architektūros premijos laureatams Sauliui Lipčiui ir Algirdui Martinaičiui; Lietuvos nacionalinės premijos laureatui Kaziui Napaleonui Kitkauskui.
Rašyti komentarą