Korumpuotos sistemos marionetė - mes

Visuomenėje gana seniai susiformavo nuomonė, kad kyšiai kai kuriais atvejais padeda greičiau išspręsti esamas problemas, esą pareigūnai, institucijų darbuotojai patys reikalauja, kad jiems būtų teikiami vokeliai. Tačiau asmenys, prisitaikantys prie šios sistemos, retai pagalvoja, kad gali būti nubausti ne tik kyšių ėmėjai, bet ir davėjai.

Stereotipinė nuomonė

Tauragės rajone pirmadienį policijos pareigūnai pateikė kaltinimus vyrui, kuris vairavo automobilį kalbėdamas mobiliuoju telefonu be laisvųjų rankų įrangos. Vairuotojas, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, siūlė policininkams 100 Lt kyšį. Šiems atsisakius jį priimti ir pasakius vyriškiui, kad tai bandymas papirkti - vairuotojas išsigando ir prarijo siūlytą banknotą.

Šis pavyzdys puikiai įrodo, kad žmonės linkę tikėti susiformavusiomis klišėmis ir siekdami palengvinti savo situaciją, siekia ją išspręsti kyšių siūlymu.

Didesnės baudos

„Už Lietuvą be korupcijos“ pasisakanti Seimo narė Agnė Bilotaitė „Vakaro žinioms“ teigė, kad ji pati siūlė įstatymo pataisas su griežtesnėmis sankcijomis už kyšininkavimą nei yra taikomos dabar, tačiau Seime tokios pataisos nesulaukė palaikymo.

„Turime gana griežtus įstatymus šiuo klausimu, aišku, taikomos sankcijos už korumpuotą veiklą galėtų galbūt būti ir didesnės, tačiau problema slypi teisėtvarkos institucijose, kurios turėtų atsakingiau žiūrėti į savo veiklą“, - tikino parlamentarė.

Geresnė padėtis

Anksčiau situacija buvusi dar prastesnė, nes nuobaudoms už kyšininkavimą buvo taikoma daugiau alternatyvų. Visų pirma, už korumpuotą veiklą žmogui buvo skiriami apribojimai užimti tam tikras pareigas, kuri šiuo metu kaip ir yra taikoma automatiškai.

„To buvo atsisakyta dabartiniame įstatyme, tačiau baudos liko. Teismas, priimdamas sprendimą dėl baudos, atsižvelgia į tai, ar žmogus buvo teistas anksčiau, kokį gyvenimo būdą jis propaguoja. Tačiau dažniausiai tos baudos nebūna maksimalios, greičiau jau vidutiniškos“, - argumentus dėstė A. Bilotaitė.

Trūksta ryžto

Pasak Seimo narės, tokia problema visuomenėje įsišaknijo dėl politinės valios trūkumo ir jo išvengti yra neįmanoma. Visgi visuomenės siekiamybė turi būti noras visiškai išvengti šio reiškinio ir jo netoleruoti.

„Remiantis apklausomis, visuomenės nariai toleruoja korupcinius veiksmus. Pastebime dviprasmišką situaciją. Viena vertus, žmogus piktinasi susidariusia situacija, bet kai jam pačiam reikia spręsti savas problemas, jis tuo pasinaudoja“, - pasakojo Seimo narė.

Parlamentarės teigimu, korupcijos problema šalyje stabilizavosi, tačiau norint kovoti su ja, reikia visas jėgas mesti į švietimą, auklėti visuomenės narius nuo pat mažumės, kad kyšininkavimas nėra problemų, sudėtingų situacijų sprendimų būdas. Taip pat reikia nepamiršti ir griežtų, jokiu būdu neišvengiamų baudų.

Situacija blogėja

Buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas, šiuo metu Seimo narys Povilas Urbšys „Vakaro žinias“ patikino, kad korupcija Lietuvoje kasmet vis didėja. Parlamentaro nuomone, sunku išvengti kyšininkavimo visuomenėje, kai į valdžią išrinkti asmenys aiškiai deklaruoja savo pažiūras ir siekia legalizuoti korupciją.

„Žmonės išrenka korumpuotus asmenis į Seimą, o kai kurių argumentai būna pribloškiantys. Rinkėjai neretai savo pasirinkimą argumentuoja teiginiu „šitas mažiau vagia už aną“. Bet žmonės pamiršta viena - mažiau vagia tas, kuris turi mažiau galimybių“, - teigė P.Urbšys.

Seimo nariui kyla klausimas, nors valdžia Lietuvoje deklaruoja, kad reikia kovoti su korupcija, tai kodėl šiai kovai nėra skiriamas atitinkamas finansavimas, priešingai - tik mažinamas.

„Visi tik kalba daug, tačiau nieko nedaro. Galbūt tas kalbėjimas yra susijęs su baime prarasti politinį stabilumą valdžioje? Jei pradėsi reikalauti realių veiksmų, gali vėliau nuo jų nukentėti pats. Tad kam imtis spręsti šią problemą? Čia pamirštama, kad reikia tarnauti visuomenės interesams, o ne saviems“, - svarstė Seimo narys.

Vytautas RUBAVIČIUS, filosofas:

Čia yra sisteminis veikimas, kada nebegalima neduoti kyšių. Mūsų šalyje veikia politinė pinigų plovimo sistema, kuri yra persmelkus kone visus visuomenės, institucijų lygmenis. Žmonės nebeįsivaizduoja, kad galima nemokėti kyšių gydymo ar kitose įstaigose. Valdininkų pasąmonėje taip pat susiformavo tokia nuomonė, kad bet koks postas yra finansinių srautų ir pinigų plovimo vieta. Aš manau, kad žmonių polinkis į buitinį kyšininkavimą yra tiesiog būdas palengvinti savo situaciją visuomenėje ir santykius su valdininkija, nes šis sluoksnis yra atsiskyręs nuo visuomenės, pripažįsta tik piniginius santykius, kaip papildomą priedą prie atlyginimo. Korupcija egzistuoja visose valstybėse, galima kelti tik klausimą - koks yra jos mastas? Ar korupcija yra politinės sistemos dalis ar tik visuomenės narių santykiuose pasireiškiantis dalykas? Kuo sistema labiau priklauso nuo politinės nomenklatūros, tuo ji labiau korumpuojasi. Mūsų politikoje korupcija yra sisteminis elementas. Nebūsi savo norimame poste, jei bent 30 procentų finansinių srautų nenuleisi į asmeninę sąskaitą. O paprastam žmogui belieka belstis į jų duris su savo ryšulėliu ir prašyti paslaugos. Korupcinės sąmonės įtvirtinimo laikotarpis vyko per žemių grąžinimo ir privatizavimo dešimtmečius. Ten veikė labai aiškūs įkainiai politikams, savivaldybių atstovams ir t. t. Taip jau korupcija įsitvirtino ir dabar jau nieko nepadarysi. Į tą paprastą kyšininkavimą kaip ir į slogą jau nebereiktų kreipti dėmesio. Jis tik nuslepia tikrąjį, sisteminį politinį kyšininkavimą. Gyvenimas taip sutvarkytas, kad kitaip nebemokame gyventi. O taikomos baudos gali tik pakelti kyšininkavimo įkainius: vietoj 100 LT, didėjant sankcijoms, reikės duoti 500 Lt.