Sausio 26-ąją laukia „gražus“ jubiliejus - sukaks lygiai 10 metų, kai antikonstitucinėmis pripažintos nuostatos, kad Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad kiekvienas žmogus turi teisę jam abejotinai atrodantį sprendimą skųsti teismui.
Neįgyvendinti yra ir dar 11 Konstitucinio Teismo nutarimų: dėl antikonstitucinėmis pripažintų Referendumo įstatymo nuostatų, prezidento valstybinės rentos, teisėjų pensijų, šeimos sampratos, dėl to, kad mokytojų algoms per krizę „žirklės“ buvo taikytos neteisėtai, ir t.t.
Atrodo, kad mūsų politikai ir valdininkai į Konstitucinio Teismo išaiškinimus reaguoja taip, kaip jiems patogiau. Jei išaiškinama, kad, pavyzdžiui, jiems algas reikia grąžinti į ikikrizinį lygį, atitinkami sprendimai priimami akimirksniu. O kai išaiškinimas nesusijęs su asmenine jų nauda, į Konstitucijos pažeidimus spjaunama.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad tam yra įvairių priežasčių. Visų pirma - pernelyg biurokratinės įstatymų taisymo procedūros, taip pat kai kurių Seimo komitetų, Vyriausybės ar kitų institucijų neveiklumas. Kai joms pavedama parengti įstatymo pataisą, neretai laukiama mėnesių mėnesius.
„O štai dėl Peticijų įstatymo, tai jis nepataisytas, nes Seimas rudens sesijos metu priėmė sprendimą, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų savo nutarimą“, - sakė J.Sabatauskas, taip ir nepaaiškindamas, kodėl dėl to nesikreipta gerokai anksčiau.
Anot jo, Seimo sprendimai gali būti skundžiami tik Konstituciniam Teismui, o tai gali daryti tik prezidentas, Vyriausybė arba penktadalis visų Seimo narių. Todėl parlamentarams esą liko neaišku, kodėl Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Seimo sprendimas dėl peticijos atmetimo turėtų būti išimtinis ir galėtų būti skundžiamas eilinio piliečio ir dar net bendros kompetencijos teismui.
„Be to, kartais antikonstitucinėmis pripažintos nuostatos nepakeičiamos dėl politinių motyvų, kaip ir sprendimai dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų įgyvendinimo“, - teigė J.Sabatauskas.
Kodėl tada taip skubama įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimus, kurie naudingi teisėjų ar pačių parlamentarų piniginėms?
„Matote, tie finansiniai klausimai yra labai opūs visuomenei ir žmonėms, žmonių teisėti lūkesčiai yra svarbūs, todėl ir mūsų dėmesys tam yra didesnis, o ir Vyriausybė greičiau tokius projektus parengia“, - sakė J.Sabatauskas, pamiršdamas, kad ne visų žmonių teisėti lūkesčiai politikams yra vienodai svarbūs, nes, pavyzdžiui, su pensininkais neatsiskaityta iki šiol, o seimūnai jau džiaugiasi didesnėmis algomis.
Keisti būna ir paties Konstitucinio Teismo nutarimai. Pavyzdžiui, kai jis išaiškino, kad teisėjams reikia padidinti algas, nusprendė, kad šis nutarimas turi įsigalioti po trijų mėnesių, o kai pernai nusprendė, kad mokytojai per krizę buvo neteisėtai skriaudžiami, paskelbė, kad šis nutarimas įsigalioja tik 2017-ųjų sausį.
„Aišku, čia reikia klausti paties Konstitucinio Teismo, kodėl taip yra. Aš to paaiškinti negaliu, man tokie sprendimai irgi yra keisti ir sukelia įvairių minčių“, - neslėpė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą