Klaipėdos valdžia nežino, kas mieste tiekia karštą vandenį.

Klaipėdos miesto valdžia turi apsispręsti dėl, atrodytų, elementaraus dalyko - kas uostamiestyje yra karšto vandens tiekėjas.
Motyvuodama Šilumos ūkio įstatymu bei Ūkio ir Aplinkos ministerijų išaiškinimais, bendrovė "Klaipėdos vanduo" laikosi vienareikšmės pozicijos, jog karštą vandenį vartotojams tiekia šilumininkai - "Klaipėdos energija".
T.y. pastaroji įmonė turėtų pirkti iš "Klaipėdos vandens" pašildymui skirta vandenį, o vėliau tuos pinigus atsiimti iš vartotojų.
Lygiai taip pat argumentuodama įstatymais, "Klaipėdos energija" prieštarauja miesto Tarybai pateiktam sprendimo projektui, kuriame ji yra įvardijama kaip karšto vandens tiekėja, ir teigia, jog tai - "Klaipėdos vandens" funkcija.

Ginčijasi dėl milijonų

Šio ginčo objektas - iš anksto žinomi milijoniniai nuostoliai, kuriuos patirs karšto vandens tiekėju pripažinta bendrovė.
Mat, pavyzdžiui, pernai dėl skirtumo tarp patiekto bendro vandens kiekio (tiek šalto, tiek skirto pašildyti) ir to kiekio, už kurį vartotojai atsiskaitė, bendrovė "Klaipėdos vanduo" negavo apie 6 mln. Lt.
Turint omeny, jog pašildomas vanduo sudaro apie 48 proc. bendro kiekio, vadinasi kalbama apie maždaug 2,8 mln. Lt, kurių neteks karšto vandens tiekėjas dėl to, kad gyventojai deklaruoja suvartoję mažiau vandens nei iš tiesų buvo patiekta arba kad tas vanduo kur nors nuvarva...

Kaltas Vyriausybės sprendimas

Visiems aišku, kad šie nuostoliai susidaro dėl jau kelerius metus keikiamo ir vis dar tebegaliojančio 1997 metais priimto garsiojo Vyriausybės nutarimo Nr. 1507, pagal kurį suvartojamo vandens apskaita vykdoma ne pagal įvadinį namo skaitiklį, kaip buvo iki tol, o pagal butuose esančius apskaitos prietaisus, kuriuos, specialistų nuomone, nesąžiningi ir išradingi gyventojai įvairiais būdais paveikia, ir taip, šiurkščiai tariant, tiesiog vagia vandenį.
Iki priimant šį nutarimą, kuris, daugelio nuomone, buvo lobistinis ir padėjo suklestėti individualių vandens apskaitos prietaisų prekybos verslui, problema dėl to, kas yra karšto vandens tiekėjas, neegzistavo.
Mat įvadinis namo skaitiklis parodydavo realų patiekto vandens kiekį ir, išskyrus nuostolius trasose (o tai - jau "Klaipėdos vandens" problema), nuostolių, atsirandančių dėl gyventojų nesąžiningumo, vandens tiekėjas nepatirdavo.

Neturi vieningos nuomonės

Dabar, atrodytų, koks gi skirtumas uostamiesčio valdžiai, kuri iš jai priklausančių įmonių patirs nuostolius - ar visų 6 milijonų negaus "Klaipėdos vanduo" ar ši įmonė "pasidalins" juos su "Klaipėdos energija".
Tuo tarpu miesto politikai vieningos nuomonės šiuo klausimu kol kas neturi ir gali būti, jog ji paaiškės tik per balsavimą miesto Tarybos posėdyje.
Dalis politikų šioje situacijoje įžvelgia ir tam tikrų grupių, kurios nenori, kad būtent "Klaipėdos energiją" užgriūtų nuostoliai, interesus.
Kiti gi rodo naujausią, vos praėjusią savaitę priimtą Energetikos įstatymą, kuriame karšto vandens sąvoka esą neapibrėžta ir karštas vanduo energijai nepriskiriamas.
Beje, motyvuodami šiuo naujuoju įstatymu, bendrovės "Klaipėdos energija" valdybos pirmininkas Vytautas Valutis bei šios įmonės stebėtojų tarybos ir Klaipėdos miesto tarybos Ūkio komiteto pirmininkas Valdemaras Anužis guodžia "Klaipėdos vandenį".
Mat jame žadama peržiūrėti ir pakeisti minėtąjį Vyriausybės nutarimą Nr. 1507 "Dėl apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo" ir jeigu taip atsitiktų, nuostolių nebepatirtų ir "Klaipėdos vanduo".
Tuo tarpu šios įmonės Finansų departamento direktorė Angelė Sermontienė tikina, kad iš visų norminių dokumentų, tarp jų - ir naujojo įstatymo, galima suprasti karšto vandens tiekimą esant "Klaipėdos energijos" funkcija.

Nesugeba apsispręsti

"Vakarų eksprese" ne kartą rašėme apie tai, kad bendrovės "Klaipėdos vanduo" valdžia apsisprendė didinti vandens kainą, mat kainų lygis turi būti toks, kad pajamos už patiektą vandenį padengtų būtinąsias išlaidas.
Pasak "Klaipėdos vandens" Finansų departamento direktorės Angelės Sermontienės, didinti vandens tarifą buvo ruošiamasi dar 2001 m., bet tuomet dar buvo laukiama naujos vandens kainų metodikos. Tačiau dabar - tai jau nebeišvengiama.
Nuo to, kaip dėl karšto vandens tiekėjo apsispręs Klaipėdos miesto taryba, priklausys, kurį bendrovės "Klaipėdos vanduo" pateikta naujų vandens kainų projekto variantą svarstys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Šiai komisija uostamiesčio bendrovė pateikė du kainų projekto variantus - kai už šaltą vandenį, skirtą pašildyti, gyventojai ir toliau atsiskaito tiesiogiai su "Klaipėdos vandeniu" ir kai su šia įmone už pašildymui tiekiamą vandenį atsiskaito šilumos tiekėjas.
Vidutinė vandens kaina visiems vartotojams abiejuose projekto variantuose - ta pati, tačiau karšto vandens tiekėja pripažinus "Klaipėdos energiją", gyventojams abonentinis mokestis sumažėtų perpus, o pramonės įmonėms ir kitiems vartotojams pastovioji kainos dalis padidėtų tik dviem centais.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsisakė svarstyti abu variantus ir įpareigojo Savivaldybę iki gegužės 20 d. apsispręsti dėl vieno. Tačiau ši iki šiol to padaryti nesugebėjo.
Beje, pasak A. Sermontienės, apsispręsti šiuo klausimu Savivaldybės buvo prašoma dar metų pradžioje, bet iki balandžio pradžios niekas nieko nedarė.
Turint omeny, tai, jog miesto politikai šiuo klausimu dar ir dabar nesusitarė, kai kurie iš jų neatmeta galimybės, kad sprendimas nebus priimtas ir artimiausiame posėdyje, kuriame jis bus svarstomas.

Išgąsdino pramonininkus

Žinią apie nuo liepos 1 d. didėsiančias vandens, o kartu - ir nuotekų valymo kainas neramiai sutiko ne tik gyventojai, bet ir kai kurios pramonės įmonės.
Vienos iš jų - "Klaipėdos kartono" šiuo metu svarstoma galimybė atsisakyti atiduoti nuotekas į miesto valymo įrenginius bendrą vandens kainą visiems vartotojams gali padidinti dar 21 centu už 1 kub. m - ne iki 4,52 Lt, o iki 4,73 Lt.
Pasak A. Sermontienės, taip gali atsitikti todėl, kad skaičiuojant naujas vandens kainas, buvo turimas omenyje "Klaipėdos kartono" - galimo didžiausio kliento - pažadas šiemet pradėti naudotis miesto valymo įrenginiais. Tačiau netekus pažadėtų nuotekų, skaičiavimus tektų koreguoti, mat nuotekų valymo tarifas yra sudėtinė bendros vandens kainos dalis, kuri labai priklauso nuo nuotekų kiekio.
Minėtas pažadas buvo pagrįstas praėjusių metų pabaigoje tarp "Klaipėdos kartono" ir "Klaipėdos vandens" pasirašyta sutartimi, pagal kurią vandens tiekimo įmonė įsipareigojo už 0,5 mln. Lt nutiesti trasą nuo "Klaipėdos kartono" iki vandens valymo įrenginių, o "Klaipėdos kartonas" - ja naudotis.
Šiuo metu jau yra atlikti vamzdyno projektavimo darbai ir konkurso būdu parinktas darbų rangovas. Jeigu "Klaipėdos kartonas" galutinai nuspręs atsisakyti miesto valymo įrenginių paslaugų, jis turės kompensuoti "Klaipėdos vandeniui" minėtiems darbams išleistus pinigus.
Pasak "Klaipėdos kartono" generalinio direktoriaus Arūno Pasvensko, pasirašydama sutartį, kurioje yra nurodyta, jog už nuotekų valymą teks mokėti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą tarifą, įmonė nesitikėjo, jog jis išaugs tiek daug.
Patvirtinus planuojamą tarifą, palyginti su tuo, koks buvo sutarties pasirašymo metu, "Klaipėdos kartono" skaičiavimais, už vandens valymą jam per metus tektų sumokėti 1,2 mln. Lt arba net 62 proc. daugiau nei tikėtasi.
Dėl to įmonės akcininkai yra nusprendę pakartotinai kreiptis į "Klaipėdos vandenį" ir prašyti suteikti "Klaipėdos kartonui", kaip stambiam klientui, nuolaidų.
Tuo tarpu A. Sermontienė sako, jog naujoje vandens kainų metodikoje, kitaip nei dujų ar elektros ūkyje, galimybė išskirti kurį nors vieną vartotoją iš kitų, nėra numatyta.