Klaipėdos valdžia bando išlįsti per įstatymo spragą.

Nepaisant to, jog Seimas bei šalies prezidentas pakeitė Rinkliavų įstatymą ir taip užkirto teisę Klaipėdos savivaldybei rinkti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Smiltynę, ši rinkliava naujoje perkėloje ir toliau renkama.
Spragą įstatymuose aptikusių uostamiesčio Savivaldybės valdininkų įsitikinimu, tai daroma visiškai teisėtai, nors iš esmės mokestis yra imamas už įvažiavimą į vos šimto metrų ilgio teritoriją.
Vis dėlto Savivaldybės darbuotojai beveik neabejoja, jog netrukus iš Klaipėdos bus atimta ir paskutinė galimybė apmokestinti įvažiavimą į Smiltynę, nes esą to tendencingai siekiama nuo pat pradžių.

Teisę atėmė prezidentas

Taisant Rinkliavų įstatymą, iš pradžių Seimui buvo siūloma uždrausti savivaldybių taryboms (išskyrus Neringos miestą) rinkti rinkliavas už įvažiavimą į valstybės saugomas teritorijas magistraliniuose ir krašto keliuose.
Tai reiškia, jog Klaipėdos savivaldybė neturėtų teisės rinkti rinkliavos už į važiavimą į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją senojoje perkėloje, bet lyg ir galėtų tai daryti naujojoje.
Mat privažiavimas prie naujosios perkėlos nuo kelio Smiltynė-Nida yra rajoninis kelias, tuo tarpu plentas Smiltynė-Nida, kuris prasideda nuo marių krantinės senojoje perkėloje, - krašto.
Tačiau po to, kai pataisą pasirašė šalies prezidentas, paaiškėjo, jog imti mokestį draudžiama valstybinės reikšmės keliuose, kurie, pagal Kelių įstatymą, apima ne tik magistralinius bei krašto, bet ir rajoninius kelius.

100 metrų - Savivaldybės

Vis dėlto Klaipėdos savivaldybės atstovai aptiko, jog daugiau nei 100 metrų atkarpa nuo antrosios perkėlos krantinės plento Smiltynė-Nida link nepriklauso rajoniniam keliui.
1999 metais Vyriausybės patvirtintame valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše nurodyta, jog rajoninio kelio privažiavimo prie perkėlos nuo kelio Smiltynė-Nida ilgis yra 1,3 km.
Preliminariai pamatavę, valdininkai įsitikino, jog 1,3 km atkarpa nuo plento baigiasi ties skiriamosios juostos pradžia kelio praplatėjimo prieigose ir iki krantinės dar yra apie 120-150 metrų.
Tą praėjusią savaitę patvirtino ir LR Susisiekimo ministerijai pavaldi valstybinė įmonė "Klaipėdos regiono keliai".
Be to, gavusi Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje Viganto Žalos prašymą paaiškinti, kur prasideda ir kur baigiasi minėtas rajoninis kelias, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos taip pat pranešė, jog šio kelio pabaiga yra perkėlos aikštės skiriamosios juostos pradžios taškas.
Vadinasi, tas daugiau nei 100 metrų ilgio ruožas nėra rajoninis kelias, jis priklauso Savivaldybei ir už važiavimą juo uostamiesčio valdžia teigia galinti rinkti mokesčius.

Stabdys Savivaldybės sprendimą

Nepaisant to, Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje V. Žala yra įsitikinęs, jog uostamiesčio Savivaldybė privalo nutraukti rinkliavos rinkimą naujojoje perkėloje.
"Turi būti ir protingumo kriterijai. Juk negali būti taip, kad lieka kažkokie 100 metrų be jokio pavadinimo", - neslėpė emocijų V. Žala.
Anot jo, privažiavimo kelias prie antrosios perkėlos, kaip ir pirmojoje, turėtų baigtis ties krantine, o Savivaldybės argumentai tesantys tik principų demonstravimas.
Anot Vyriausybės atstovo, jei kol kas tik žodiškai įspėta Savivaldybė dar kelias dienas rinks mokesčius. Tuomet bus oficialiai stabdomas jos sprendimas dėl rinkliavų įvedimo.
O dėl juridinio kazuso panaikinimo V. Žala "Vakarų ekspresui" teigė nedarąs nieko, nes jo kaip ir nėra, nors Savivaldybės valdininkai įsitikinę priešingai.

Miestai atsisakė pasiūlymų

Neringos meras Stasys Mikelis "Vakarų ekspresą" taip pat tikino neįžvelgiąs čia jokio juridinio kazuso ir esąs įsitikinęs, jog Klaipėdos savivaldybė pažeidžia įstatymus.
Pagrindinis jo argumentas yra nuo šių metų įsigaliojęs įstatymas, užtikrinantis nemokamą persikėlimą keltu per Kuršių marias.
"Jei Klaipėdos savivaldybė ir galėtų rinkti rinkliavas, tą jį turėtų daryti ne prieš įvažiavimą į keltą, o tik Smiltynės pusėje. Tačiau įsigaliojus Rinkliavų įstatymo pataisai, ji nebegali ir to daryti", - aiškino S. Mikelis.
Jis teigė siūlęs Klaipėdos savivaldybei rinkti mokesčius iš tų vairuotojų, kurie persikėlę per marias antrojoje perkėloje, važiuoja į Smiltynę. Tačiau ši atsisakiusi.
Savo ruožtu Neringos savivaldybė atsisakė rinkliavą rinkti kartu su Klaipėda, nors pastarosios valdininkų įsitikinimų, tai neringiškiams būtų buvę labai naudinga.
Mat, pavyzdžiui, lengvajam automobiliui buvo siūloma įvesti 25 Lt mokestį, iš kurių 10 Lt būtų tekę uostamiesčiui, 15 Lt - Neringai (tiek pat dabar kainuoja įvažiuoti į Neringos miestą pro Alksnynės postą). Tačiau kurortas esą būtų surinkęs kur kas daugiau pinigų nei dabar, nes Neringai būtų tekusi ne tik dalis už įvažiavimą į šį miestą, bet ir į Smiltynę sumokėtų mokesčių.
"Ar tokio pasiūlymo atmetimas nerodo, jog Neringos valdžia nori viena rinkti mokesčius?", - klausė uostamiesčio savivaldybės valdininkai.

Interesų kova?

Šiuo metu prie perkėlų yra susidariusi kiek keistoka situacija.
Mat senojoje perkėloje ne tik nėra renkama rinkliava, bet, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucijos iniciatyva, buvo panaikintas į perkėlą įvažiuoti draudžiantis ženklas.
Šis ženklas turėjo užtikrinti automobilių srauto nukreipimą į naująją perkėlą, kur už įvažiavimą į Smiltynę yra renkami poilsiautojų invaziją pristabdyti turintys mokesčiai - motociklams - 10 Lt, lengviesiems (iki 9 vietų) ir krovininiams automobiliams iki 3,5 t - 20 Lt, sunkesnėms nei 3,5 t transporto priemonėms (mažieji 17 vietų autobusai, kroviniai automobiliai ir autobusai) - 40 Lt.
Taigi dabar ta pati paslauga vienur yra mokama, kitur - ne. Tačiau Klaipėdos savivaldybė yra įsitikinus, jog iš jos bus atimta ir paskutinė teisė rinkti rinkliavas už įvažiavimą į Smiltynę, nes esą už visų su vietinėmis rinkliavomis susijusių šalies valdžios sprendimų yra aiškiai matyti Neringos miesto interesai ir jau dabar esą "krutama", idant būtų panaikintas ir juridinis kazusas dėl tų šimto metrų.
Vis dėlto uostamiesčio valdžia, jeigu jai galutinai bus uždrausta rinkti rinkliavą, neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl prarastos galimybės gauti už įvažiavimą į Smiltynę surenkamas pajamas. O jų per dieną, pasak valdininkų, surenkama apie 5 tūkst. Lt.
Beje, miesto infrastruktūros specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu jau privažiavimai prie perkėlų Smiltynės pusėje yra valstybinės reikšmės keliai, valstybė jais ir turėtų rūpintis. Tuo tarpu dabar, pavyzdžiui, 400 metrų ruožą nuo krantinės senojoje perkėloje prižiūri Klaipėdos miesto savivaldybė.

Įtaria suklastojimą

"Vakarų eksprese" jau rašėme, jog Klaipėdos savivaldybei kilo rimtų įtarimų, jog minėtojo Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo tekstas, prieš pateikiant jį pasirašyti prezidentui, buvo pakeistas būtent taip, kad uostamiesčiui būtų atimta teisė rinkti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Smiltynę.
Mat, kaip jau minėta, Seimo priimtoje minėtojo įstatymo pataisoje rinkti mokestį už įvažiavimą į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją buvo draudžiama tik magistraliniuose ir krašto keliuose, tuo tarpu prezidento pasirašytame įstatyme atsirado visiškai kita formuluotė - draudžianti mokestį rinkti valstybinės reikšmės keliuose, t.y. dar ir rajoniniuose.
Įtarusi klastotę, Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į uostamiestyje išrinktus Seimo narius, kad šie padėtų išsiaiškinti šio įstatymo rengimo, svarstymo bei teikimo pasirašyti prezidentui procedūrą.
Pasak parlamentaro Eligijaus Masiulio, Seimo liberalų frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją tam, kad artimiausiu metu būtų galima patvirtinti arba paneigti suklastojimo faktą. Tačiau kol kas komisija šio klausimo nesvarstė.