Klaipėdos uoste - istorinės permainos

Pasak uosto įplaukos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo grupės vadovo Vytauto Kauno, mažiau nei dvejus metus vykdytas projektas yra vienas stambiausių Lietuvoje investicinių projektų, kurio bendra vertė - per 130 mln. Lt.
Įgyvendinant jį, nuo 12 iki 14,5 metro buvo išgilinta uosto įplauka bei iki 14 metrų - šiaurinė uosto dalis nuo uosto vartų iki 4 krantinės.
Gilinant uostą iš viso buvo iškasta 1,6 mln. kubinių metrų grunto - priemolio ir smėlio, kurio dalis buvo panaudota paplūdimiams atstatyti. Likęs gruntas buvo "palaidotas" grunto sąvartyne (dampinge) atviroje jūroje.
Vien tik gilinimo darbai, kurie buvo baigti rugsėjo pabaigoje, kainavo 32,5 mln. Lt (su PVM).

Uostas tapo saugesnis

Kita projekto dalis - bangolaužių rekonstrukcija. V. Kauno teigimu, atlikus šiuos darbus uosto įplauka tapo kur kas saugesnė nei iki šiol, o pačiame uoste sumažėjo bangavimas.
Tai įvyko dėl to, kad abu molai buvo ne tik suremontuoti, bet ir prailginti: šiaurinis - 205 metrais, pietinis - 278 metrais.
Šiauriniam molui prailginti buvo panaudota 101,4 tūkst. kubinių metrų akmenų, kurių didžiausi - po 10-13 tonų. Pietiniam bangolaužiui prailginti panaudota 166,5 tūkst. kub. m akmenų. Jų remontui atitinkamai panaudota 4,3 tūkst. ir 93,7 tūkst. kub. m akmenų.
Be to, bangolaužiams buvo pagaminti 747 tetrapodai, kurių kiekvienas sveria po 25 tonas.
Pasak V. Kauno, anksčiau uosto įplaukos kanalu į Klaipėdos uostą įplaukiantiems laivams prieš pat vartus tekdavo padaryti gana sudėtingą posūkį, kuris buvo atviroje jūroje. Prailginus molus, šis posūkis atsidūrė jau uosto viduje.
Molų rekonstrukcija kainavo 98 mln. Lt. Spalio 2 d. valstybinė komisija bangolaužius pripažino tinkamais eksploatuoti.

Atsikratė skenduolių

Įgyvendinant projektą iš uosto vartų buvo traukiamos ir nuskendusių laivų nuolaužos. Šiems darbams į Klaipėdą buvo atplukdytas didžiulis 900 tonų keliamosios galios kranas "Samson".
Pasak V. Kauno, iki šiol jau yra ištraukta 1639 tonos nuolaužų ir šie darbai dar bus tęsiami iki lapkričio. Iš viso planuojama pašalinti apie 2,5 tūkst. t nuolaužų. Tiesa, dalis jų taip ir liks vandenyje.
Prie šiaurinio molo buvo nuskendęs plaukiojantis kranas SPK-15, kuris bus iškeltas visiškai, bei lavai "Globe Assimi" ir "Rudolf Breitscheid". Pastarasis, V. Kauno teigimu, kol kas nebus judinamas.
Beje, projekto dalis buvo ir Danijoje vykę Klaipėdos uosto locmanų mokymai dirbti naujomis sąlygomis. Locmanai mokėsi specialiu treniruokliu, kuriame buvo užprogramuoti visi projekto metu Klaipėdos uoste padaryti pakeitimai, treniravosi įvesti į uostą šimtatūkstantinius tanklaivius.

Gavo Pasaulio banko paskolą

Didžiąją dalį 130 mln. Lt vertės projekto - 63 proc. - finansavo Pasaulio bankas, suteikęs paskolą 17-ai metų (su 5 metų atidėjimu), kurią turės grąžinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Ši, beje, skyrė likusius pinigus. Projekto parengimui 5,8 mln. Lt negrąžintiną paskolą per Pasaulio banką skyrė Olandijos ir Japonijos vyriausybės.
Atrenkant darbų rangovus, konkursuose dalyvavo 17 kompanijų. Pasak V. Kauno, tokia didžiulė konkurencija leido pasirinkti išties patyrusias firmas, kurios darbus atliko kokybiškai ir netgi anksčiau nei buvo numatyta sutartyse.
Molus rekonstravo Danijos ir Olandijos kompanija "Aarsleff Ballast", kurios patirtį liudija tai, kad ji dalyvavo statant tiltą tarp Švedijos ir Danijos, taip pat kituose didžiuliuose projektuose.
Gilinimo darbus atliko Danijos firma "Rohde Nielsen", techninę projekto įgyvendinimo priežiūrą vykdė Prancūzijos kompanija "Bceom".
Iš viso nuo 2001 metų pradžios, kuomet buvo gautas leidimas pradėti įgyvendinti projektą, konkrečius darbus dirbo apie 40 samdytų Lietuvos specialistų bei 20 Danijos piliečių. Du iš jų, beje, spėjo Lietuvoje sukurti tarptautines šeimas ir jau augina vaikus.

Gilins toliau

Pasak V. Kauno, įgyvendinant projektą, buvo sutaupyta Pasaulio banko paskolos lėšų, todėl jau yra sutarta, kad šis bankas finansuos ir tolesnį kanalo gilinimą iki 12,5 metro uosto dalyje nuo 10 iki 115 krantinės. Panašiai toks gylis jau yra prie kai kurių uosto kompanijų - "Begos" ir "Klaipėdos smeltės" naudojamų krantinių.
V. Kauno teigimu, jau yra parengtas bei patvirtintas šio projekto ekonominis-finansinins įvertinimas, svarstomas poveikio aplinkai įvertinimas, baigiamas rengti techninis projektas bei ruošiama konkursinė dokumentacija.
Preliminariais skaičiavimais, šie darbai galėtų prasidėti kitų metų pradžioje ir truktų apie pusantrų metų. Planuojama jų vertė - apie 34 mln. Lt, manoma, jog bus iškasta 1,8 mln. kub. metrų grunto.
Beje, praėjusį savaitgalį buvo paskelbtas konkursas rangovams, kurie rekonstruos "Klasco" naudojamas 5 ir 6 krantines, parinkti.
Be to, šiuo metu dar sprendžiamos problemos dėl gilinimo prie 7-9 krantinių, kuriomis taip pat naudojasi "Klasco".
Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius Sigitas Dobilinskas "Vakarų ekspresą" patikino, jog 2004 metais uosto akvatorijos gylis nuo uosto vartų iki 9 krantinės tikrai bus 14 metrų.