Kelialapių į sočią senatvę niekas nedalija

Vyresniems palankiau „Sodroje“

Rytoj Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pristatys pensijų skaičiuoklę, kuri, nors ir apytikslė, turėtų padėti būsimiems pensininkams apsispręsti, kaip jiems būtų naudingiausia toliau kaupti lėšas senatvei.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino manymu, suteikus žmonėms visą informaciją apie įvairių variantų pliusus ir minusus, tikrai bus nemažai atvejų, kai žmonėms bus rekomenduojama grįžti į „Sodrą“.

„Ne paslaptis, kad vykstant 2003 m. pradėtai reformai daug žmonių į pensijų fondus pakliuvo per nežinojimą. Tikrai nenormalu, kai iki pensijos likus keleriems metams žmogus eina į pensinį fondą - neįmanoma nieko sukaupti likus tokiam trumpam laikotarpiui, - teigė A. Bitinas. - Tačiau už tą laikotarpį, kurį žmogus dalyvavo privačiame fonde, jo „Sodros“ pensija sumažės“.

Sukaupti pinigai liks fonde

„Respublika“ primena, kad nuo š.m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. gyventojai galės iš naujo apsispręsti, ar tikrai nori taupyti senatvei pensijų fonduose, kurie už pinigų investavimą ima nemažus procentus, bet sėkmingų investicijų negarantuoja.

Galimi trys variantai. Pagal pirmąjį fondų dalyvis gali kreiptis į savo pasirinktą fondą su prašymu stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą ir nuo 2014 m. likti tik „Sodros“ sistemoje. Jei žmogus vėliau nuspręs atnaujinti kaupimą, galės bet kada po 2014 m. parašyti prašymą ir vėl iš „Sodros“ bus pervedama nustatyto dydžio įmokos dalis. Dar kartą stabdyti kaupimo nebebus galima.

Paklaustas, kas bus su privačiame fonde jau sukauptais pinigais, jei žmogus pasiliks tik „Sodroje“, A. Bitinas tikino, kad pinigus fondas toliau investuos, o kai jų savininkas sulauks pensinio amžiaus, sukaupta suma jam bus grąžinta. Tiesa, kiek tų pinigų liks, bus matyti kiekvienu konkrečiu atveju - priklausys nuo to, kiek lėšų sukaupta ir kur bus investuojama.

Rizika iš savos kišenės

Kitas galimas variantas - palikti viską, kaip buvo iki šiol, tada jokio prašymo fondui rašyti nereikia.

Pasirinkęs trečią variantą, pensijų fondų dalyvis galės tęsti kaupimą prisidėdamas savo lėšomis (2014-2015 m. po 1 proc., o nuo 2016 m. po 2 proc. savo draudžiamųjų pajamų), tuomet iš valstybės biudžeto už jį į pasirinktą pensijų fondą bus pervedama skatinamoji įmoka, lygi atitinkamai 1 ir 2 proc. vidutinio metinio šalies darbo užmokesčio. Pateikus pensijų fondui sutikimą mokėti papildomą įmoką, vėliau šio sutikimo atsisakyti nebus galima.

Nauji antros pakopos pensijų sistemos dalyviai, sudarantys sutartis nuo šių metų, turi tik vieną pasirinkimą - prisidėti prie kaupimo ir savo lėšomis.

Taip valstybė pasišovė skatinti žmones taupyti senatvei, nors nė vienas pensijų fondas negarantuoja, kad per kažkiek metų uždirbs savo dalyviui tam tikro dydžio pensiją. Visa investavimo rizika tenka pinigų mokėtojui, o fondų vadybininkai tik suokia apie aukso kalnus ir semia procentus už administravimą.

Kad žmonės nebūtų apgaudinėjami kaip anksčiau, pasak A. Bitino, su fondais bus pasirašoma etiško komunikavimo deklaracija. O už tolesnį gyventojų klaidinimą fondams numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

Prarado daugiau, nei sukaupė

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas „Respublikai“ sakė, kad šiuo metu į pensiją išeinantys žmonės iš antros pakopos fondų vidutiniškai gauna kiek didesnę nei 4 tūkst. litų papildomą išmoką. Dėl tokios menkos paramos jie iki pat mirties gaus keliasdešimt litų per mėnesį mažesnę „Sodros“ pensiją.

„Mažesnę „Sodros“ pensiją visą likusį gyvenimą gauna ir tie žmonės, kurie išeina į vadinamąją išankstinę pensiją nuo 55 metų, - priešingą pavyzdį pateikė A. Bakšinskas. - O pensijų fonde sukaupti pinigai šį praradimą bent iš dalies kompensuoja. Kitą kartą geriau yra sukaupti mažesnę sumą ir ja laisvai disponuoti, nei viršyti valstybės nustatytą 180 litų bazinį anuitetą, kai žmogus visų savo sukauptų pinigų gali ir neatgauti“.

Iš tiesų, jei pensijų fonde sukaupto turto vertė viršija tam tikrą nustatytą sumą, ją visą įmanoma atgauti tik paveldėtojams ir tik tokiu atveju, kai jos kaupėjas miršta nesulaukęs pensinio amžiaus.

Teisė paveldėti kainuoja

Pavyzdžiui, 62 metų asmeniui sukaupus 31 920 litų, atsiranda prievolė dalytis savo pensija su draudimo bendrove, iš kurios jis privalo pirkti pensijų anuitetą (periodinę išmoką). Pensijų anuiteto kainą nustato draudimo bendrovė. Tačiau, skirtingai nei pensijų fondai, draudimo įmonė prisiima visą jo mokėjimo riziką.

Lietuvoje šią paslaugą teikia vienintelė „ERGO Life Insurance“ SE. Šios bendrovės Gyvybės draudimo departamento vadovė Audronė Kupliauskienė teigė, kad įstatymu nenumatytas maksimalus dydis, kiek draudėjas gali imti iš kliento už pensijų anuiteto tvarkymą. Konkretus anuiteto dydis nustatomas atsižvelgiant į oficialius statistinius duomenis apie gyventojų numatomą gyvenimo trukmę, konkretaus pensijos gavėjo amžių, jo sukauptą papildomos pensijos sumą ir anuiteto rūšį.

Pensijų anuitetas gali būti mokamas kas mėnesį arba kas 3 mėnesius, iki gyvos galvos arba su teise paveldėti išmoką tam tikrą garantinį laikotarpį. Tokiu atveju pensininkui mokama mažesnė išmoka (žr. lentelę), tačiau, pasak A. Kupliauskienės, absoliuti dauguma iš maždaug 100 pensijų gavėjų, kuriems iki šiol pasisekė sukaupti didelę sumą, renkasi anuitetą su paveldėjimo teise.