Kas tie rotariečiai: paskalos ir tikrovė (3)

Tęsinys. Pradžia liepos 14, 21 d.

Jau minėta, kad ROTARY klubų, kokiame kontinente ar šalyje besikurtų, nariais tampa patys aktyviausi bet kurios veiklos šakos lyderiai. Pastudijavus prieškarinio Klaipėdoje susikūrusio ROTARY klubo narių sąrašus, įsitikini, kad nuo tos taisyklės tikrai nenuklysta. Praėjusį šeštadienį pasakojome apie vieną prieškario ROTARY klubo narių - Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktorių, smokinguotąją medicinos legendą, Juozą Ciplijauską. Šiandien - apie kitą 1938 m. ROTARY klubo narį - Vladą Grudzinską.

Praha, Niujorkas, Čikaga...

Lietuvoje didžiausios Grudzinskų "sankaupos" - Kretingoje, Klaipėdoje ir Vilniuje. Tačiau apklaustieji, puolę tyrinėti genealoginių medžių šakas ir atšakas, nieko konkretaus negalėjo atsakyti. O V. Grudzinsko, prieškarinių "Maisto" ir "Lietuvos eksporto" bendrovių direktoriaus, biografija, sprendžiant pagal Mažosios Lietuvos enciklopedijos duomenis, iš tiesų spalvinga. Ir netgi paslaptinga.

Gimęs 1893 m. Čikagoje, V. Grudzinskas vadinamas Lietuvos prekybos laivyno kūrėju. Baigęs Marijampolės gimnaziją, stojo į universitetą, tačiau buvo paimtas į Rusijos kariuomenę. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Buvo karo intendantas. Kauno universitete studijavo teisę. Prahoje baigė Karo akademijos intendantų skyrių. Jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis. Išėjęs į atsargą, buvo "Maisto" ir "Lietuvos eksporto" bendrovių Klaipėdoje direktorius. Turėdamas administravimo gabumų, kūrė Lietuvos prekybos laivyną, jį reprezentavo užsienyje, buvo gerbiamas jūrininkų.

Istorikės Zitos Genienės duomenimis, "Maisto" bendrovė Hamburge už 180 203 Lt nupirko laivą "Maistas". 1936 m. sausį jis įplaukė į Klaipėdos uostą. Nuo jo ir pradėtas kurti prekybos laivynas, nes iki tol krovinius plukdydavo tik užsienio laivai. 1936 m. pradžioje Norvegijoje buvo nupirkti dar du laivai su šaldytuvais. "Rimsfrost" ir "Barfrost" buvo pervardinti "Utena" ir "Kretinga".

Su vadovaujamų bendrovių bendradarbiais V. Grudzinskas administravo laivybą. Buvo Lietuvos Baltijos Lloydo įgaliotinis Klaipėdoje, Baltijos transporto bendrovės priežiūros tarnybos pirmininkas. Po 1941 m. birželio sukilimo prieš bolševikus Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje buvo maitinimo valdytojas. Per nacių okupaciją suimtas ir 1944 m. išvežtas į Rygą, o iš jos - į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Sovietinei armijai ją užėmus, buvo paleistas.

Po II pasaulinio karo dirbo buhalteriu Marijampolėje. 1965 m. išleistas iš Lietuvos vykti gyventi pas žmoną į Niujorką. 1893 m. gruodžio 11 d. gimęs Čikagoje, čia 1967 m. balandžio 8 d. V. Grudzinskas ir mirė.

Galima sakyti, kad ir šio žmogaus darbo, ryšių dėka pokarinė Klaipėda turėjo beveik nesugriautą mėsos apdirbimo bazę (tik dalis įrengimų buvo išmontuota). "Maisto" fabriko prieplaukos ir krantinės vietoje buvo pradėtas statyti Klaipėdos žvejybos uostas. Taigi, V. Grudzinsko nuopelnai Klaipėdai, regis, dar nesulaukė tinkamo įvertinimo. Kaip ir pati primiršta jo asmenybė.

Nuo ūkio darbų iki ministerio

O štai 1938 m. Klaipėdoje susibūrusio ROTARY klubo prezidento Balio Sližio biografijos štrichai. Ūkininko nuo Utenos sūnus 1904 m. baigė Liepojos gimnaziją, mokydamasis įsitraukė į slaptą lietuvybės veiklą. Tais pačiais metais įstojo į Rygos politechnikumą. Studijuodamas B. Sližys dalyvavo 1905 m. tautiniame sąjūdyje, 1905 m. gruodžio 4-5 d. buvo Didžiojo Vilniaus Seimo narys. Grįžęs į gimtąjį kaimą, jis slapta skleidė Vilniaus Seimo nutarimus, ragindamas žmones versti rusų valdžią ir kurti savą, lietuvišką.

Dėl politinių persekiojimų jis buvo priverstas bėgti į užsienį, apsistojo tuometinėje Austrijoje-Vengrijoje ir iki 1912 m. ten baigė Lvovo politechnikumą, įgijo inžinieriaus išsilavinimą. 1912 m. grįžo į Lietuvą. Vos grįžęs buvo suimtas, metus praleido kalėjime. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos armiją, 1915 m. su pagyrimu baigė Irkutsko karo mokyklą. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir tapo pirmuoju Utenos apskrities viršininku, kol raudonarmiečių armijos intervencija apskrities valdžios veiklą nutraukė. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo Krašto apsaugos ministerijos skyriaus viršininku.

1922-1924 m. VII, VIII ir IX Ministrų kabinetuose B. Sližys buvo krašto apsaugos ministras. Jis moderniai pertvarkė Lietuvos kariuomenę: pakeitė dalinių dislokaciją, pakėlė apmokymų reikalavimus, rūpinosi geresniu karininkų ir puskarininkių rengimu, aktyviai siekė Klaipėdos krašto išlaisvinimo. Kaip ministras jis pasirašė Lietuvos universiteto Kaune įkūrimo aktą ir turėjo lemiamą vaidmenį (kartu su ministru pirmininku Ernestu Galvanausku), Lietuvai atgaunant Klaipėdos kraštą.

1924-1926 m. X, XI ir XII Ministrų kabinetuose jis dirbo susisiekimo ministru. B. Sližys pradėjo Šventosios uosto statybą ir geležinkelio Šiauliai-Klaipėda tiesimą, gerino sausumos kelius, tiltus, telefono ir pašto ryšius. 1925 m. rugsėjo 28 d. jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto karinis laipsnis. 1927-1934 m. dirbo Susisiekimo ministerijoje, buvo Plentų ir vandens kelių valdybos direktoriaus padėjėjas.

1934-1939 m. buvo Klaipėdos uosto direkcijos prezidentas, rūpinosi Klaipėdos uosto išplėtimu ir modernizavimu. Jo veiklos vaisiai - Klaipėda pralenkė apyvarta Rygą ir Taliną, susilygino su Karaliaučiumi. Nuo 1936 m. jis ėjo ir Klaipėdos "Ryto" bendrovės tarybos pirmininko pareigas. 1936 m. pavasarį kaip uosto direktorius jis leido Klaipėdos jūros skautams budžiams naujojo uosto saloje įrengti savo prieplauką. 1936 m. gruodžio 14 d. paskirtas Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininku ir ėjo šias pareigas iki 1939 m. 1938 m. jis buvo pirmosios lietuvių regatos Baltijos jūroje ties Klaipėda ir Nida vadovas.

Ieškodami kitų Klaipėdoje 1938 m. susibūrusio ROTARY klubo narių biografijų, pasiekimų savo veiklos srityse, rastume daug ne menkiau įdomių ir spalvingų faktų. Vien jau laivų statytojas Paulis Lindenau ko vertas. Tai ant jo paliktos laivų statyklos pamatų pokariu Klaipėdoje kūrėsi laivų statymo ir remonto bazės. O P. Lindenau po II pasaulinio karo laivus toliau statė Kylyje (Vokietija) sukurtoje laivų statykloje. Matyt, daug įdomaus ir pamokomo aptiktume to paties klubo narių Žemės banko direktoriaus Jono Kybranco ar leidėjo, "Ryto" spaustuvės direktoriaus Kazio Kemežio ir kitų veikloje bei gyvenime.

ANONSAS

Kitą šeštadienį skaitykite, kaip po daugiau nei 50 metų Klaipėdoje buvo vėl įkurtas ROTARY klubas. Atkurti ir pratęsti prieškarinio klubo veiklą nebuvo galimybių todėl, kad Lietuvoje jau neliko nė vieno prieškarinio klaipėdietiškojo klubo nario: mirę, žuvę, emigravę.