Kas penktas lietuvis gyveno žemiau skurdo rizikos ribos

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 14,7 procento (didžiuosiuose miestuose – 12,6, o kituose miestuose – 17,9 proc.), kaime – 30,7 procento gyventojų. Palyginti su 2010 m., skurdo rizikos lygis mieste sumažėjo 1,5 procentinio punkto (toks pat pokytis įvyko didžiuosiuose ir kituose miestuose), o kaime – padidėjo 2,3 procentinio punkto.

Skurdo rizikos rodikliai skaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2011 m. skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2010 m.).

Skurdo rizikos riba 2011 m. buvo 691 litas per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1452 litai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2010 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų mažėjimo, skurdo rizikos riba sumažėjo 1,4 procento. Tai turėjo įtakos skurdo rizikos lygio sumažėjimui.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų. Jų skurdo rizikos lygis 2011 m. buvo 24,3 procento ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 1 procentiniu punktu. Nepaisant pajamų tyrimo laikotarpiu (2010 m.) augusio nedarbo ir sumažėjusio darbo užmokesčio 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,1 procentinio punkto ir 2011 m. siekė 20,7 procento. Dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo mokant sumažintas pensijas, 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis padidėjo ir 2011 m. sudarė 12,1 procento (2010 m. – 10,2 %), tačiau išliko gerokai mažesnis už šalies vidurkį. Net ir mokant sumažintas pensijas, išmokėta vidutinė senatvės pensija 2010 m. gerokai viršijo skurdo rizikos ribą[1]. Tai reiškia, kad senatvės pensininkai, gaunantys bent vidutinę ar netgi mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė aukščiau skurdo rizikos ribos.

Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 42,4 %), taip pat du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų (33,1 %) ir vieni gyvenantys asmenys (26,9 %). Vienų gyvenančių asmenų rizika atsidurti skurde, palyginti su 2010 m., sumažėjo 1 procentiniu punktu.

Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susidedančiuose iš dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų, rizika atsidurti skurde, palyginti su 2010 m., padidėjo 9,7 procentinio punkto. Šiam pokyčiui įtakos turėjo 2010 m. pakeista išmokos vaikui skyrimo tvarka, sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa.

Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 10,1 procento, iš bedarbių – 53,1 procento, iš senatvės pensininkų – 14,8 procento asmenų. Palyginti su 2010 m., bedarbių skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,4 procentinio punkto, dirbančių asmenų – 2,2 procentinio punkto, o senatvės pensininkų – padidėjo 1,5 procentinio punkto.

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 31,8 procento. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui nepakito. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, vaikų iki 18 m. skurdo rizikos lygis 2011 m. padidėtų nuo 24,3 iki 40,5 procento.

Skurdo rizikos gylis 2011 m. buvo 28,7 procento. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 28,7 procento mažesnės už skurdo rizikos ribą. Palyginti su 2010 m., skurdo rizikos gylis sumažėjo 4 procentiniais punktais.