Karas su svaigalais pralaimėtas triuškinamai

VšĮ „Lietuva be šešėlio“ paskelbė naujausius duomenis, kaip valdžiai sekasi kovoti su alkoholio vartojimu. Skaičiai - šokiruojantys ir rodantys, kad politikai, padidinę akcizus legaliems svaigalams, padarė meškos paslaugą. Pavyzdžiui, žemėlapis „Bešešėlio.lt“ pranešimų apie nelegalius „taškus“ per šį balandį sulaukė tiek, kiek per sausį, vasarį ir kovą sudėjus kartu. Akivaizdu, kad tai - akcizų didinimo pasekmė. Taip, akcizai padidinti nuo kovo, tačiau beveik visą mėnesį svaigalų kainos prekybos vietose neaugo, nes buvo pardavinėjamos iš anksto nupirktos atsargos. Todėl ir šešėlis ėmė augti nuo balandžio.

- Kaip dabartinei valdžiai, deklaruojančiai kovą su alkoholio vartojimu, sekasi kariauti? Ar neišaugo nelegalaus alkoholio pardavimo mastas? - „Vakaro žinios“ teiravosi VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio KUPŠIO.

- Vien birželį gavome 23 pranešimus apie „taškus“, kuriuose nelegaliai prekiaujama tabako gaminiais, alkoholiniais gėrimais ir degalais. Praėjusį ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais) iš viso sulaukta net 90 gyventojų pranešimų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šis skaičius išaugo pusantro karto. Policijos skaičiai - irgi iškalbingi. Pirmąjį šių metų ketvirtį už nelegalaus alkoholio gaminimą, įgijimą, laikymą ar gabenimą pareigūnai surašė 160 protokolų, kai pernai per tą patį laikotarpį - vos 13. Tad šiemet jų - net 12 kartų daugiau.

Galima manyti, kad tokie skaičiai byloja apie policijos pareigūnų darbo aktyvumą ir gyventojų sąmoningumą. Tačiau akivaizdu, kad, drastiškai pabrangus legaliam alkoholiui, žmonės, ypač gaunantys mažas pajamas, dažniau renkasi alternatyvą ir perka pilstuką ar naminę degtinę. Pranešimų apie likviduojamus „taškus“ dabar galima išgirsti kone kasdien, o anksčiau būdavo vos po pranešimą per mėnesį.

- Dauguma jūsų išvardytų skaičių rodo tik tai, kaip šešėlinė ekonomika alkoholio sektoriuje išaugo dėl ankstesnių akcizų didinimų, dar nėra informacijos, kokia situacija yra po kovo 1-osios...

- Akivaizdu, kad dabar dar baisiau. Per balandį pranešimų apie nelegalų alkoholį gavome tiek, kiek per pirmus tris mėnesius kartu sudėjus. Ar tai sutapimas? Manau, kad ne, žmonės dėl smarkiai išaugusių kainų traukiasi į šešėlį. Valdžia paskelbė, kad po akcizų didinimo sumažėjo alkoholio suvartojimas. Taip, legalaus sumažėjo, bet tai menka pergalė, nes didėja šešėlis.

- O gal oficialią statistiką gražina ir tai, kad žmonės vis dažniau apsiperka artimajame užsienyje?

- Be abejo. Jei nuvažiuotumėte į Bauskę, pamatytumėte, kad po prekybos centrą vaikščioja lietuvių ne mažiau nei latvių. Net Ventspilyje vietiniai latviai kraipo galvas, kad kas trečias pirkėjas - lietuvis, nors Ventspilis - už gerų 200 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Mes didiname Latvijos mažmenininkų pardavimus, o Lietuvos biudžetas tada negauna nei PVM, nei akcizų. Saviapgaulė, kad geriame mažiau, nes padidėjo nelegalaus alkoholio suvartojimas bei dažniau apsiperkama Lenkijoje bei Latvijoje, kur gerokai pigiau. Pavyzdžiui, Latvijoje alus pigesnis kone perpus.

- Kitaip tariant, pasiekta tik, kad biudžetas nukentėtų?

- Pralaimėta visuose frontuose. Geriame ne mažiau, tačiau perkame alkoholį, nuo kurio nemokami mokesčiai į mūsų valstybės biudžetą. Be to, biudžetas dėl neapgalvoto akcizų padidinimo praras ir kitaip - padidės gydymo išlaidos, kai žmonės ims gerti visokius „kaukolinius“. Be to, ir mirčių bus daugiau. Tai jau vyksta. Liepos pradžioje Pagėgių savivaldybėje apsinuodiję „kaukoliniu“ mirė 37 ir 45 metų broliai. Dieną prieš tai užgeso jų 60 metų draugo gyvybė. Manoma, kad jis taip pat apsinuodijo nelegaliu alkoholiu. Karas su alkoholiu pralaimėtas. Nors laimėtojų yra.

- „Kaukolinio“ pardavėjai ir kaimyninių šalių alkoholio pramonė?

- Taip. Ir dar keli konkretūs politikai, kurie ims girtis, kad pasiekė tikslą sumažinti alkoholio vartojimą. Nors tai bus melas, tačiau su tuo melu tie politikai gal ir kituose rinkimuose bandys laimėti, sakydami, kad susitvarkė su šia skaudžia problema. Ar tai atitinka demokratijos principus, jei susikuriami į fikciją panašūs tikslai, priimami sprendimai, kuriems nepritaria didelė dalis visuomenės, o paskui pasitelkiama melaginga statistika, įrodinėjant, kad tikslai pasiekti?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“