Karaliaučiuje mažėja erdvės lietuvių kalbai

Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog mokslo metų pradžioje Nesterovo rajono mokyklose veikė du fakultatyvai, kuriuose vaikai galėjo papildomai mokytis lietuvių kalbos. Tokie fakultatyvai veikė ir penkiose Slavsko rajono mokyklose. Tačiau mokslo metų viduryje jie buvo panaikinti. Tad šiuose rajonuose neliko nė vienos mokyklos, kurioje vaikai iš lietuvių šeimų galėtų mokytis gimtosios kalbos.

„Tendencija viena – galimybių vaikams mokytis lietuvių kalbos mažėja“, – pažymėjo G. Skamaročius.

Praėjusių mokslo metų pradžioje Kaliningrado srityje veikė 21 švietimo įstaiga, kurioje mokoma lietuvių kalbos. Tai daugiausia bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose vaikai galėjo pasirinkti lietuvių kalbos ir etnokultūros arba lietuvių kalbos ir muzikos mokomuosius dalykus, taip pat Liudviko Rėzos lituanistinė sekmadieninė mokykla. Kai kur buvo klasės, kuriose vestos lietuvių kalbos pamokos, o Sovetsko vaikų darželyje veikė visa lietuviška vaikų grupė.

Kaliningrado srityje gyvena apie 10 tūkst. lietuvių, lietuvių kalbos mokėsi apie 900 vaikų.

„Nekaltinu tų dviejų rajonų valdžių, nes, kaip įsitikinau bendraudamas su jų vadovais, ne nuo jų priklauso, būti ar ne lietuvių kalbos fakultatyvams. Šiuos reikalus dabar sprendžia srities administracija. Jos Švietimo ministerijos valdininkai priima sprendimus“, – aiškino G. Skamaročius.

Trūksta mokytojų

„Lietuvos žinių“ kalbintas Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos vadovas Aleksas Bartninkas įvardijo dar vieną priežastį, dėl kurios mažėja galimybių vaikams mokytis lietuvių kalbos.

„Yra rajonų, kuriuose nebeliko lietuvių kalbos mokytojų. Anksčiau nemažai mokytojų iš Lietuvos – Pagėgių, Tauragės, Vilkaviškio, Kybartų važinėdavo į pamokas srities mokyklose, tačiau jų labai sumažėjo. Anksčiau atvažiuodavo 14–15 mokytojų, dabar – 3–4. Savo krašte lietuvių kalbos mokytojų nebeturime“, – tikino jis.

Anot A. Bartninko, mokytojai iš Lietuvos nebenori važinėti į Kaliningrado sritį, nes nebegali savo asmeniniais automobiliais kirsti valstybės sienos be eilės. Vykti visuomeniniu transportu sunkiai įmanoma. Be to, ir nuolatinės pasienio procedūros, įvairios patikros atbaido pedagogus nuo kelionių.

Išaugęs nepasitikėjimas

Nors vietų, kuriose Kaliningrado srities vaikai galėtų mokytis lietuviškai, mažėja, tačiau, kaip tvirtino Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Olegas Skinderskis, poreikis mokytis lietuvių kalbos nedingo. Tai esą įrodo konsulate veikianti savaitgalinė mokyklėlė. Į pamokas joje susirenka apie 40 vaikų ir jie mokosi ne tik lietuvių kalbos, bet ir etnokultūros, supažindinami su lietuvių tradicijomis.

„Gaila, kad lietuvybės puoselėjimo procesas per laiką, kai Kaliningrado srities vadovybė nepalaikė tinkamų santykių su Lietuvos institucijomis, peraugo į neorganizuotą lygmenį“, – „Lietuvos žinioms“ teigė O. Skinderskis.

Anot jo, tokiai situacija įtakos galėjo turėti ne tik suprastėjusi geopolitinė situacija, bet ir srities valdžią pasiekianti iškreipta informacija apie Lietuvoje uždaromas rusiškas mokyklas.

Siūlo atnaujinti dialogą

Generalinis konsulas teigė, kad tiek Lietuvai, tiek Kaliningrado srityje gyvenantiems mūsų tautiečiams aktualūs klausimai negali būti sprendžiami, nes nėra dialogo tarp Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities valdžios.

„Net Lietuvos ir Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba nebuvo susirinkusi jau penkerius metus. Todėl susitikau su Kaliningrado srities švietimo ministrės pareigas laikinai einančia Svetlana Truseniova, kad būtų pradėta kalbėtis sprendimų priėmėjų lygmeniu – tarp ministerijų. Ji patikino nematanti tam jokių kliūčių“, – tvirtino O. Skinderskis.

Anot G. Skamaročiaus, iškilusios problemos dėl lietuvių kalbos mokymo buvo aptartos šį mėnesį vykusiame VII Kaliningrado srities regionų partnerių forume. Su jomis supažindinti Kaliningrado srities administracijos vadovai, Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

„Manau, kad ne tik reikėtų atkurti buvusią situaciją, bet ir suteikti lietuvių kalbai srities mokyklose užsienio kalbos statusą. Padaryti tai būtina neatidėliojant – jau nuo rugsėjo“, – kalbėjo G. Skamaročius.

Idėja po idėjos

Prieš metus tuometė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė buvo iškėlusi idėją Kaliningrado srityje įkurti lietuvišką bendrojo ugdymo mokyklą. Svarstyta, kad tokia įstaiga galėtų veikti Sovetske ar Nemane.

Buvo aptariamos galimybės iš pradžių įkurti pradinę mokyklą, kuri vėliau galėtų išaugti iki gimnazijos. Tačiau pasikeitus Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei prie tokios idėjos subegrįžta.

O. Skinderskis „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad tai buvo sunkiai įgyvendinamas sumanymas, neparemtas realiu įvertinimu. Mat tam, kad tokia mokykla būtų steigiama, reikia ne tik išsiaiškinti, kiek realiai vaikų norėtų joje mokytis, bet ir atsižvelgti į Rusijos teisinę bazę bei gerai apskaičiuoti, kiek kainuotų tokią įstaigą išlaikyti.

„Yra optimistiškesnis variantas – steigti kuriame nors pasienio mieste šalia kokios nors ugdymo įstaigos Lietuvių namų filialą ar skyrių, kuriame ir galėtų mokytis Kaliningrado srities lietuvių vaikai“, – teigė generalinis konsulas.

Kelia nuostabą

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša besiklostančią situaciją Kaliningrado srityje pavadino nenormalia. Anot jo, apie ją informuotas ir premjeras Saulius Skvernelis. „Padėtis labai liūdna, nes ne tik mokyklų, kuriose vaikai galėtų būti mokomi lietuvių kalbos, mažėja, bet ir sudaromos įvairios kliūtys tvarkyti mums atmintinas vietas“, – kalbėjo E. Jovaiša. Jis pažymėjo, kad švęsti mūsų valstybės švenčių jau nebeįleidžia net į Čistyje Pruduose (Tolminkiemyje) esantį Kristijono Donelaičio memorialinį muziejų, jau nekalbant apie kitus mūsų kraštui svarbius objektus.

Parlamentaro teigimu, toks kaimynės šalies reagavimas į lietuvių kultūrinę veiklą Kaliningrado srityje nesuvokiamas. „Kas būtų, jei dėl santykių su Rusija varžytume mūsų šalyje gyvenančių rusų tautybės asmenų kultūrinę veiklą bei norą skaityti, rašyti rusiškai? Tai būtų vertinama kaip diskriminacija. Bet kai jie varžo, diskriminacijos tarsi ir nėra“, – stebėjosi E. Jovaiša.