Karai dėl protų: kaip propaganda stengiamasi kelti isteriją

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga politikai ir ekspertai televizijų, radijo, interneto portalų ir laikraščių vadovus bei savininkus pasikvietė pasišnekėti apie Ukrainoje, Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse vykstančius karus dėl protų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kartu su Drąsos kelio bei Tvarkos ir teisingumo frakcijomis surengė konferenciją „Nacionalinis saugumas, demokratija ir žiniasklaida – karai dėl protų“.

„Tai tampa dar aktualiau, kai geopolitinė padėtis regione darosi vis labiau įtempta ir Europoje siekiama destruktyvumo. Dezinformacijos skleidimas kartais tampa ganėtinai pavojingu įrankiu mūsų visuomenėje“, – konferencijoje kalbėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Propaganda stengiamasi palaikyti nuolatinę isteriją

VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas prof. Gintautas Mažeikis pažymėjo, kad tai, ką dabar matome Ukrainoje, labai susiję su propagandiniais veiksmais.

„Propagandiniai veiksmai yra nuolatos derinami su kariniais veiksmais, arba su pilietinę sumaištį keliančiais veiksmais. Tokie patys veiksmai bet kada, bet kurią dieną, gali būti perkelti į Baltijos šalis“, – mano G. Mažeikis.

Profesorius sako, kad propagandos skleidėjai kasdien stengiasi kurti sensacijas, internete pateikti provokuojančių pranešimų, siekdami įvelti žmones į beprasmiškus žodžių karus ir taip palaikyti nuolatinę psichinę isteriją bei formuoti sau palankias naujas žmonių grupes, kurios gali būti aktyvios gatvėje ir išreikšti valstybei nepalankią nuomonę.

Ekspertai ir Lietuvoje pastebi propagandinių karų apraiškų – rusiškų koncertų, kino filmų antplūdį, bandymus perrašyti istoriją, keliamą isteriją ir triukšmą, kai tik Lietuvoje daroma kas nors nepalankaus Rusijai, o visa tai derinama su galimu politikų papirkinėjimu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas cituoja Lietuvos žvalgybą, kuri įspėja, jog šiemet Lietuva susidurs su dar intensyvesnėmis propagandos atakomis, nukreiptomis ir prieš šalies naryste NATO bei ES.

„Rusija nuosekliai eskaluoja tariamas tautinių mažumų problemas ir propaguoja Kremliui palankią naujausių laikų istorijos versiją. Lietuvoje vykdoma Rusijos informacinė ideologinė politika yra daugiausia nukreipta į rusakalbius ir kitų tautinių bendruomenių Lietuvos piliečius, siekiant skatinti jų nepasitikėjimą Lietuvos valstybe“, – dabartinę situaciją apibūdina A. Paulauskas.

Lietuvos politikai sako, kad būtina siūlyti alternatyvias priemones ir jas tinkamai finansuoti. Pavyzdžiui, Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių transliuotojų idėja kurti naują kanalą rusų kalba, kaip atsvarą šalyse transliuojamiems Maskvos finansuojamiems kanalams bei Latvijoje kuriamas NATO strateginės komunikacijos centras.