Kam moterims vyriškos pavardės

Ar tikrai ištekėjusios moterys, pasirinkusios pavardę be galūnės -ienė, niokoja ir išduoda lietuvių kalbą? Ar moterims vis dažniau renkantis pavardes su galūne -ė neiškyla grėsmė mūsų tautiškumui ir lietuvybei? Galiausiai, ar moters pavardė su -ienė yra laisvė pasirinkti, ar tautos laisvė išlikti?

Tokioms aistras keliančioms temoms vakar naujienų agentūroje ELTA Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva surengtoje diskusijoje "Kam moterims vyriškos pavardės?" abejingi neliko jos dalyviai.

Diskusijoje dalyvavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Irena Smetonienė, dainininkė Natalija Zvonkė, Lietuvių kalbos instituto (LKI) Vardyno skyriaus kalbininkas Kazimieras Garšva, Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatoriai dienraščio "Respublika" vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus ir aktorius, bardas Kostas Smoriginas.

Pasak VLKK pirmininkės, palaikančios pavardžių rašymą be priesagos, Seimui yra pateiktas skundas, kuriuo parlamentarai raginami skubiai atšaukti nutarimą, leidusį moterims pasirinkti, kokią pavardę rašyti dokumentuose.

"Skundas prasideda apie gražias indoeuropiečių pavardes, tūkstantmetę tradiciją vadintis -iene, o paskui moterys, pasirinkusios pavardę tiktai su galūne -ė, yra išvadintos amoraliomis", - sakė I. Smetonienė.

Jos teigimu, diskusija dėl moterų pavardžių, kad jos galėtų vadintis ne priesaginėmis pavardėmis, o tiktai galūninėmis, prasidėjo dar 1918 metais. I. Smetonienė priminė, jog gramatikos tėvas Jonas Jablonskis buvęs už tai, kad moterys vadintųsi ne priesaginėmis pavardėmis, o tiktai su galūne -ė, taip, kaip buvo įprasta tuomet. Anot jos, J. Jablonskis sakęs, kad pavardės su -aitė, -ytė, -ūtė yra labai naujas dalykas, prasidėjęs nuo 1920 metų, o anksčiau moterų pavardės būdavusios su galūne -ė.

"Dabar, kai mes norime rekonstruoti pagonybę, tai ar nenorime prisiminti senolių tradicijų? (...) Pavardės su galūne -ė nė kiek nenusižengtų lietuviškumui. Gal ir atrodytų keistai tokios pavardės, bet tokiose pavardėse nieko nelietuviško nėra, ir jos nesunkiai su laiku prigytų", - teigė kalbininkė.

Ji priminė, kad moterims pasirinkti neutralią pavardės formą, kuri nerodo šeiminės padėties, leista nuo 2003 metų. Tuomet šiam VLKK nutarimui kalbinių argumentų prieš nebuvo, nors diskusijos dėl šio klausimo tęsėsi nuo pokario. Be to, kalbininkė pabrėžė, kad, kaip rodo įvairios apklausos, visuomenei irgi labiau priimtinesnės sutrumpintos pavardės.

Vakar Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva surengtos diskusijos dalyviai ieškojo atsakymo, ar moters pavardė su galūne -ienė yra žmogaus laisvė pasirinkti, ar tautos laisvė išlikti?

N. Zvonkės įsitikinimu, vardas yra svarbesnis negu pavardė, kuri yra tarsi giminės tęsimas. Ji nemano, kad didžiulę reikšmę reiktų skirti pavardės galūnėms.

"Nematau čia nieko blogo ir neteisėto, kad mano pavardė yra su galūne -ė. (...) Tikrai nežadu keisti savo pavardės vien dėl to, kad kažkoks ponas man pasakė, jog tai neteisėta ar negražiai skamba. Žmogus turi teisę rinktis", - svarstė N. Zvonkė.

Dainininkę palaikantis K. Smoriginas sakė, kad vardas ne mažiau svarbus nei pavardė, bet ypač menininkams galima daryti išimtį - trumpinti pavardes.

"Ta galūnė -ė man asmeniškai yra labai graži, man yra priimtina ir patinka.(...) Ta raidė yra labai graži", - teigė žalgirietis.

LKI Vardyno skyriaus kalbininkas, lietuvių kalbos gramatikos sudarytojas K. Garšva pasisakė už lietuviškų moterų pavardžių rašymą su priesagomis. Jo teigimu, trumpinant pavardes prarandama jų mažybinė maloninė reikšmė. Pasak K. Garšvos, pavardžių trumpinimas Lietuvoje jau yra tapęs savotiška mada, bet tai - gryniausias lietuvių kalbos taisyklių pažeidimas.

"Lietuvių kalba egzistuoja net pusantro tūkstančio metų, moterų pavardės - penkis šimtus metų. (...) -ienė atsirado ne dėl lenkų kalbos įtakos. Yra vyriškos pavardės Gervė, Kielė, Kiaunė, Kregždė, Bitė, Ropė, Kvakšė, Kekšė. (...) Bet jeigu tokias pavardes pasirinktų moterys, ypač paskutiniąją, būtų kažkas negerai", - sakė K. Garšva.

Kalbininkas pabrėžė, kad sprendimai liberalizuoti pavardžių rašymą griauna mūsų kalbos sistemą, užgauna daugelio tautinius jausmus. "Pavardes ne mes susigalvojome, jos buvo paveldėtos iš mūsų protėvių", - kalbėjo K. Garšva ir pasiūlė moterims, jei netinka vyro pavardė, pasilikti mergautinę pavardę arba išvis netekėti.

Pasak V. Tomkaus, lietuvių kalba ir taip yra ant išnykimo ribos, nes vis labiau ją teršia svetimybės, tarptautiniai žodžiai, trumposios žinutės, rašomos nelietuviškais rašmenimis, o pavardžių trumpinimas kalbą darko dar labiau. Jo teigimu, Lietuva pasaulyje ir išsiskiria savo unikaliomis pavardėmis. Pavardė yra žmogaus teisė pasirinkti ir tautos laisvė išlikti.

"Pastebiu, jog kažkas, besistengiantis, kad mes būtume tokie, kaip visi, niekuo nesiskirtume, pačiais įvairiausiais būdais, kartais netgi komiškais, bando vis dėlto mus kuo labiau atkirsti nuo mūsų šaknų", - sakė V. Tomkus.

Jo įsitikinimu, nesilaikant lietuvių kalbos įstatymų, norima grįžti į sovietinius laikus, kai mums bus primesta svetima kultūra, tvarka, ir mes asimiliuosimės. Be to, "taisykles galima praplėsti ir taip, kad paskui netyčia galime pradėti rašyti hieroglifais", - ironizavo žalgirietis.

"Matau didelę grėsmę mums ir kaip tautai su savo kalba savitai išlikti. (...) Man svarbiausia, kad Lietuva su savo kalba, kultūra išliktų savita, ir nieko tokio, kad mes skirsimės ir nebūsime kaip visi. Todėl visi argumentai, kad pasaulyje daroma taip, o jūs taip nedarote, - neveikia", - sakė V. Tomkus.

Pasisakydamas už tradicinę pavardžių rašybą jis sutiko, kad išimtiniais atvejais žmogui būtų leista pasikeisti pavardę, kaip yra daroma su pilietybe. "Jeigu pavardė tikrai skamba dviprasmiškai, galima palikti galimybę išimtiniais atvejais pasikeisti ją, bet tai neturi būti nekontroliuojamas dalykas, galintis sugriauti mūsų tradiciją, mūsų tautą, išskirtinumą", - pažymėjo "Respublikos" vyriausiasis redaktorius.

ELTA