Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad skundų dėl neva Algirdo Butkevičiaus skambučių nėra sulaukusi, o Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bandė išsisukti atsakydama, kad vyksta skundo dėl politinės agitacijos rinkimų metu nagrinėjimas, bet ar tai skundas dėl premjero skambučio, pasakyti negalėjo.
Vienkartinis net ir tikras premjero skambutis vargu ar supykdytų liaudį, tačiau visai kas kita, kai kasdien gaunamos pirkti skatinančios žinutės, el. paštas užtvindomas neaiškaus turinio laiškais, o iš pašto dėžutės kilogramais byra brukalai. Be jokio sutikimo mūsų duomenys yra perkami ir parduodami. Tai aišku visoms institucijoms, tačiau nubausti už tai - itin sudėtinga.
„Vakaro žinios“ taip pat gavo elektroninį pasiūlymą įsigyti Lietuvos įmonių kontaktų bazių. Siunčiamame pasiūlyme nurodyta, kad vos už 87,12 euro galima įsigyti prieš kelis mėnesius atnaujintą bazę su įmonės pavadinimais, adresais, įmonės kodais, PVM kodais, telefono numeriais, net vadovo pavarde ir kitais rekvizitais.
Reklamos aukos
Kaip patogu. Pasirodo, tokiu pačiu būdu verslininkai gali gauti ir mūsų telefono numerius ar elektroninio pašto adresus reklamai. Internete radome daugybę skelbimų, kuriuose siūloma parduoti jau turimą žmonių, kuriems galėsite siųsti reklamą, duomenų bazę. Dar patogiau, kontaktus jums gali surinkti, kad bazė būtų iš tikslinės auditorijos. „Dažniausiai tai vyksta įvairių akcijų metu. Pavyzdžiui, paskelbiate konkursą internete arba padalijate skrajutes per kokį renginį, kur būna parašyta, kad vyksta žaidimas ir galima laimėti gerą prizą. Taip žmonės patys užrašo savo duomenis, siunčia SMS žinutes, kurios ir priimamos kaip registracija. Skrajutėje būna parašyta, kad jų duomenys bus naudojami tiesioginės rinkodaros tikslais“, - paaiškina malonus moteriškas balsas, atsiliepęs vienu iš kontaktus renkančių įmonių telefonu. Kelis šimtus kontaktų taip surinkti kainuotų nei daug, nei mažai - vos kelis šimtus eurų.
Ji akcentuoja, kad tai nepažeidžia įstatymo, nes žmonės oficialiai sutinka, kad savo duomenis davė patys, o paklausta, kur galima tiesiog nusipirkti kontaktų, nedvejojo ir prasitarė, kad tikrai esama įmonių, kurios kontaktus pardavinėja. Ir iš tiesų susisiekę su kitu pardavėju gavome teigiamą atsakymą. Pasirodo, be vargo galima įsigyti norimą kiekį kontaktų, o malonus verslininkas net pasirūpintų, kad kontaktai būtų kuo arčiau mūsų tikslinės auditorijos.
Kad ir kaip būtų patogu, dažnai, kas itin patogu, ne visai legalu. Net jei siūlantis reklamą konsultantas sumekena, kad jūsų numerio iš niekur negavo, o, įsivaizduokite, sugalvojo pats arba jam jį sugeneravo pats kompiuteris. Ką jau kalbėti apie kontaktų pirkimą... Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) tvirtina, kad įvairių elektroninio pašto adresų galima rasti internete (skelbimų, pažinčių svetainėse ir pan.), iš ten jie, pasinaudojant technologijomis, gali būti surenkami.
Skųstis drįsta ne visi
2014 m. VDAI gavo 505 skundus, iš jų 221 - dėl tiesioginės rinkodaros, susijusios su asmens duomenų apsaugos pažeidimais. Administracinių teisės pažeidimų protokoluose 2014 m. užfiksuoti 65 pažeidimai, iš jų 20 dėl tiesioginės rinkodaros. Deja, bausmės nesąžiningų reklamos skleidėjų nelabai gąsdina, nes pažeidimai kasmet kartojasi. Greičiausiai negąsdina todėl, kad jų dydis ne tiek baisus, kiek juokingas. Pirmą kartą padarius tokį administracinės teisės pažeidimą numatyta bauda siekia nuo 144 iki 289 eurų. Bauda už pakartotinį pažeidimą siekia 289-579 eurus. Dažniausiai kaltininkai pasinaudoja galimybe sumokėti pusę minimalios baudos, prašydami surašyti administracinį nurodymą.
Tačiau reklama neteisėta ne tik tuomet, kai neteisėtai gauti jūsų duomenys. Jei reklamos gauti nesutinkate, jos gauti ir neturėtumėte. Štai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ginanti vartotojų interesus, jau užsiima tokiais reklamos skleidėjais iš esmės ir baudžia už nesąžiningą reklamą, kai žmogų reklama pasiekia neįspėjant.
Algirdas KUNČINAS, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius:
Kalbant apie numerių bazių pirkimą, svarbu žinoti, ar reklama yra bendrinė, ar skiriama konkrečiai šio telefono turėtojui. Jei reklama personifikuojama ir į jus kreipiamasi vardu ar net pavarde, akivaizdu, kad siuntėjas turi tam tikrus kontaktinius sąrašus, o jei nėra personifikuota, jie gali teigti, kad telefono numeriai yra sugeneruojami automatiniu būdu ir reklama siunčiama nežinant, kam siunčiama. Bet abiem atvejais pažeidžiami įstatymai, nes rinkodara galima tik turint išankstinį sutikimą. Kartą teisme buvo situacija, kur buvo paaiškinta, kad net klausimas, ar klientas sutiks gauti pasiūlymą, taip pat yra traktuojamas kaip tiesioginė rinkodara.
Žinoma, galimas ir duomenų bazių pirkimo atvejis. Šiuo metu bandome aiškintis kelis tokius atvejus, kai kažkas siūloma kryptingai. Pavyzdžiui, iš kažkur žinoma, kad pirkote šaldytuvą, ir jums siūlomos kitos prekės, kurios naudingos turint šaldytuvą. Tuomet tokia reklama yra kryptinga ir neaišku, ar tokiai reklamai sutikimas buvo duotas. Tačiau toks sutikimas turi būti raštiškas ir jokie susitarimai telefonu negalioja.
Kartais būna, kad žmonės pildė kažkokią formą ir pamiršo, jog sutiko gauti reklamą, tačiau dažniausiai nagrinėjant skundus paaiškėja, kad kontaktai buvo gauti kitokiais būdais. Kokiais, viešai atskleisti negaliu, tik pasakysiu, kad jų sugalvojama pakankamai ir tai tikrai nėra legalu. Žmonės tai supranta, tačiau norint pateikti skundą reikia turėti dokumentuotą medžiagą su smulkia informacija. Todėl dažnai žmonės skambina pasipiktinę, bet skundų rašyti nesivargina. Taip buvo ir kai prieš rinkimus neva skambino rinkėjams premjeras. Skundų dėl to negauta, tad ir neaišku, ar visi reklamos gavėjai buvo sutikę gauti tokius skambučius. Pažeidimas gali būti ir didelio masto, bet jei skundo nėra, tyrimas nevykdomas.
O ką jau kalbėti apie tai, kad už tokius pažeidimus gresiančios baudos visai negąsdina. Štai, pavyzdžiui, pas mus galima bausti tik fizinius asmenis, o Estijoje - ir bendrijas. Be to, ten gerokai didesnės bausmės, atsakomybė gali būti netgi baudžiamoji. Todėl ten tokių tyrimų beveik nėra, nes sužinoję apie bausmę reklamos skleidėjai tuojau viską susitvarko.
Baudos
2014 m. gauta 220 rašytinių prašymų dėl nepageidaujamos reklamos. Iš jų 16-ai reklamos skleidėjų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi Reklamos įstatymo pažeidimą, skyrė ekonomines sankcijas - nuo 289 eurų (1000 Lt) iki 6371 euro (22 000 Lt). Per 2015 m. I ketv. gauti 39 prašymai, iš jų, nustačius Reklamos įstatymo pažeidimą, 21 reklamos skleidėjui buvo skirtos ekonominės sankcijos - nuo 289 eurų (1000 Lt) iki 6371 euro (22 000 Lt).
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą