Juozas Olekas: įsilaužėlių provokacija – bandymas apdergti Lietuvą ir NATO

Įsilaužėlių paskelbtą tekstą ministras savo esant provokacija, kuria bandoma diskredituoti Lietuvą ir NATO.

„Vertinu kaip galimą įsilaužimą, dabar atliekame tyrimą ir pasižiūrėsime, kokių priemonių reikia imtis, kad ateityje taip negalėtų būti. Turinys yra provokacinis, iššaukiantis, bandantis apdergti Lietuvą ir NATO“, – žurnalistams Seime sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Tačiau jis nesiėmė vertinti, ar provokacija esanti Rusijos informacinio karo dalis.

„Aš dabar nenoriu spėlioti, nes tų taškų, iš kur gali būti veikta, gali būti labai įvairių, reikia turėti objektyvią medžiagą, tada galėsime pateikti“, – sakė J. Olekas.

Jis pripažino, kad provokacija yra „nedraugiškų“ žmonių ar institucijų iniciatyva, siekiant dezinformuoti visuomenę apie NATO pratybų tikslus ir diskredituoti Aljansą bei mūsų šalį.

„Be abejo, kad tai yra nedraugiškų Lietuvai ar NATO atžvilgiu nusiteikusių žmonių ar institucijų iniciatyva“, – BNS sakė J. Olekas.

Anot jo, niekas negalėjo tikėtis, kad „įvyks stebuklas“ ir nepilną pusmetį veikiantis Nacionalinis kibernetinio saugumo centras jau pajėgs visiškai užtikrinti saugumą kibernetinėje erdvėje. J.Olekas pripažino, jog „tobulėja abi pusės“ – tiek kibernetiniu saugumu besirūpinančios institucijos, tiek įsilaužėliai, tad tai bus „gera pamoka“ siekiant apsvarstyti papildomas priemones saugumui. Kaip vieną jų J. Olekas įvardijo būtinybę keisti viešųjų pirkimų tvarką, kai valstybinių institucijų informacijos prieglaudos paslaugų tiekėjai neretai pasirenkami pagal mažiausią kainą.

„Manau, kad vienas iš tų dalykų yra tai, kad saugumo interesas ir saugumo reikalavimai turi būti įtraukiami į tokių pirkimų reikalavimus, kad bet kas pigiausiai negalėtų to pasiūlyti. Manau, kad po šio įvykio tikrai toks pasiūlymas ir tokia išvada bus pateikta, tai bus atlikta“, – žadėjo ministras.

Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo svetainėje, į kurią buvo įsilaužta trečiadienį, netaisyklinga lietuvių kalba paskelbta melaginga informacija apie pratybas „Kardo kirtis“, esą jų tikslas yra pasirengti Rusijos Karaliaučiaus srities aneksijai.

Dešimtadalis valstybės įstaigų tinklalapių – pažeidžiami

Apie 10 proc. valstybinių įstaigų tinklalapių yra pažeidžiami, tarp jų – Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo svetainė, į kurią buvo įsilaužta trečiadienį, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rimtautas Černiauskas.

„Kažkur apie pusvalandį vakar buvo patalpintas turinys, kol suradome, kas teikia informacijos talpinimo paslaugas, ir paprašėme pašalinti informaciją. Įvykių žurnalai yra, jie nesugadinti. Manau, kad rasime (įsilaužėlius), tik klausimas, ar turės po to Lietuva teisinės pagalbos sutartį“, – BNS sakė R. Černiauskas.

Anot jo, Kibernetinio saugumo centro ekspertai šiuo metu aiškinasi, iš kur įsilaužimas vykdytas, ir dar šiandien tikisi pateikti išsamesnę informaciją kariuomenės Jungtiniam štabui, kuris turėtų kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo.

Jungtinis štabas kaip tik vykdė tinklalapio atnaujinimo darbus, jis turėjo būti atnaujintas šį arba kitą mėnesį – anot specialisto, tai galbūt būtų padėję išvengti tokios atakos.

„Yra gerai apsaugotų tinklalapių, yra apie 10 proc. turbūt tokių, kaip šis atvejis“, – pripažino centro vadovas.

Melaginga informacija apie pratybas „Kardo kirtis“, kurių tikslas yra neva pasirengti Rusijos Karaliaučiaus srities aneksijai, kariuomenės Jungtinio štabo tinklalapyje pateikta iškraipyta lietuvių kalba. Manoma, kad provokacijos vykdytojų gimtoji kalba nėra lietuvių. R. Černiauskas neabejojo, kad tai – Rusijos vykdomo informacinio karo dalis, kurio tikslas yra „skelbti klaidinančią informaciją tinkamomis progomis“.

„Galūnės netaisyklingai parašytos, sakinių konstrukcija nelietuviška, bet greičiausiai ir ne su „Google“ vertėju versta“, – patvirtino specialistas.

Kaip esminę mūsų šalies valstybinio sektoriaus kibernetinio saugumo problemą jis nurodė ydingą viešųjų pirkimų tvarką, kai institucijos priverstos rinktis paslaugų tiekėjus už mažiausią kainą, neatsižvelgiant į kokybę. Kad situacija pasikeistų, jo teigimu, turi pasibaigti šiuo metu galiojančios paslaugų sutartys ir sudarytos naujos, akcentuojant ne kainą, o saugumą.

„Iš tiesų, galime pamatyti, kad kartais ir už 15 litų teikia paslaugas prieglobos teikėjai. Kadangi Viešųjų pirkimų įstatyme mažiausia kaina yra lemiantis kriterijus, kai nežinai, ko reikalauti, be mūsų patarimų taip ir nutinka, kad ta apsauga būna nepakankamai gera“, – tvirtino specialistas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.